ERNOLA

Thirteen

#Jamie
Sėdžiu vis dar tam bare gal jau apie 2 valandas gert nustojau vos Arai pasirodžius, nes mane pribloškė vos keli pirmi jos žodžiai, o kuo toliau tuo istorija darėsi įdomesnė. Pasirodo ji buvo užmirštas vaikas, kuris nejautė jokios meilės iš savo tėvų. Ją viską gyvenimą treniravo, kad galėtų vadovauti gaujai. Sužinojau ką ji veikė išvykusi, kodėl išvyko, kodėl ir kaip grįžo. Galiausiai pradėjo kalbėti apie jos nuomonę tragiška gauja ir visa kita. Aišku ji vis pakeldavo po stikliuką ar stiklinę ir jau po tiek laiko buvo tikrai gerai įkaušusi, bet ji nebuvo laiminga ir dar negirdėjau jos juoko. Turiu omenyje gi girti žmonės dažnai tampa linksmi, o ji nuo buvimo pikta tapo tik vėl savo formoje.
-Na Ti manau aš keliausiu reikia ant konors parėkti o gal dar ką nušauti gausiu.-Tarė Ara bandydama nusikabaroti nuo kėdės.
-Gal tegul tave Jamies parveža, nes jis daug negėrė, o nušaut ir aprėkt galėsi po poros valandų kai biški išsiblaivėsi, mieloji.-Tėviškai tarė Timas pažvelgdamas į mane.
-Kas tas Jamies?-Tarė vos pastovėdama ant kojų.
-Tai aš.-Tariau pagaudas ją kai ji vos nenuvirto.
-O blondė! Na gerai.Lik sveikas Ti.-Tarė ir jiems apsikabinus ji lingavo link išėjimo jau norėjau eiti link jos, bet Timas pagavo už rankos.
-Pasirūpink ja. Ji... -Užsikirto nerasdamas žodžių
-Pasirūpinsiu.-Tariu ir apsisukęs ėjau ieškoti Aros.
Ją radau stovinčią pasirėmus prie sienos.
-Tau viskas gerai?-Paklausiau priėjas prie jos.
-Jo. Kur tavo mašina?-Paklausė žvalgydamasi po aikštelę.
-Einam.-Tariau ir pradėjau eiti, bet jai sekėsi sunkiai.-Tau padėt?
-Šią klausimą girdžiu labai retai.-Tarė lyg sau.
-Tai? Padėt?
-Butų neblogai.-Išspaudė kažką panašaus į šypsį.
Ir aš priėjas prie jos pakėliau nuotakos pozą ir nunešiau link automobilio. Pasiekus mašina pastačiau ją ant kojų, bet kad vis dar remtusi į mane. Vos atrakinus mašiną atidariau galinęs durelęs ir vėl pakėlęs mergina paguldžiau ant sėdinių. Uždarius durneliais apėjau mašina ir įsėdęs į vairuotojo vietą dar pažvelgiau į galą ir pastebėjau jog ji jau miega. Todėl nieko nelaukęs užvedžiau mašiną ir nuvažiavau link gaujos namo, nes kiek iš pokalbio supratau grįžo jos brolis ir ji atidavė jam namą, o pati nebeturi kur gyventi. Pusiaukėlėje mergina pradėjo kažką šnekėti jos židžiai buvo panašūs į prašymus ar pagalbos šaukimasį. Galiausiai ji pradėjo garsiai rėkti "SUSTOK...NENORIU...PRAŠAU...SUSTOK" ir vis kartojosi.Aš greitai sustojai šalikėkėje ir atidaręs durelęs bandžiau ją pakelti. Galaisiai jai atsikėlus ji į mane žiūrėjo ašarotomis baimės ir išgaščio akimis.
-Viskas gerai.-Tariau įsitraukdamas į savo glėbį ir glosčiau jos plaukus. Galiausiai ji nurimo ir atsitraukė nuo manęs.
-Aš atsiprašau, kad..
-Viskas gerai,ateik čia.-Tariau supratęs, kad retai kas ją mato tokioj situacijoje.
Bet ji tik žiūrėjo į mane ir viskas. Mes taip pasėdėjom apie 20 minučių žiūrėdami vienas į kitą, kol pradėjo skambėti jos telefonas.
-Ernola.-Tarė šaltu balsu vis dar žiūrėdama į mane.- Pusgalvia, pizdinkit iš to namo, nes blet aš jus kieme nachui pakasiu gyvus!!!-Surėkė viską nusukusi akis į langą.
-Galim važiuot?-Vis dar žiūrėdama į langą paklausė su pykčio gaidele, nors ji buvo skirta ne man.
-Kur?-Paklausiau atidžiai ją stebėdamas.
-Į baze.
-Bet ten nėra lovos.
-Aš nežadu eit miegot, kai kažkokie idiotai griauna mano namą .-Tarė ramiu balsu atsisukdama į mane.
Aš  išlipau iš mašinos ir įsėdęs į vairuotojo vietą užvedžiau mašiną. Ara tai pat atsisėdo šalia manęs ir lyg jos girtumas kažkur buvo dingęs.Galiausiai atvažiavus ji atsisuko į mane.
-Ačiū už ...už...na žinai visa šita nesusipratimą.-Tarė ir išlipo iš mašinos. Aš neketinau jos palikti ir pastatęs mašiną išlipau ir nuėjau į maną, kur girdėjosi jau rėkimas. O manas tikrai neatrodė kaip kokia bazė. Jis buvo paprastas gyvenamas namas.
-...Ką reikia daryti, kad sienoje atsirasti tokio dydžio skilė?!?!-Rėkė ji ant Hario.
O skilė tikrai buvo įspūdingo didžio. Gal metro pločio.
-Na....-Bandė kažką jis sakyti, bet Ara neleido:
-Valinkit su tokiu darbų laukt. Ir kai ją sutvarkys jūs tai apmokėsit.-Jau beveik ramiai tarė ir čia buve vaikinai išėjo.
-Ką tu čia darai?-Paklausė pavargusių balsu.
-Norėjau į skylę pažiūrėt.-Tariau žiūrėdamas į ją. Ji daugiau nieko nesakė ir  pradėjo nežti kartoninės dėžes laiptais į viršų. Aš tai pat paimiau porą dėžių ir nešiau paskui ją.
Ji sutiko, kad aš jai padėčiai tvarkytis. Ir po 2valandų mes sunešė visas dėžes į reikiamus kambarius. Ji ant kiekvienų durų su markeriu užrašė kas tame kambarį bus ar kam jis bus naudojamas.
-Kas dabar?
-Dabar reikia užsakyti daigtus į kambarius. Bet tai padarysiu rytoj.
-Gal važiuojam į pavalgyt?
-Galim.-Tarė ir užrakino duris.
Sulipę į mašiną važiavom link Macdonaldo, nes aš nežinau kas dar gali dirbti 02:30 ryto.
Privažiavaus Ara apie maisto pasirinkimą nieko nesakė .
-Einam į vidų ar pasiimame ir kur važiuojam?
-Pasiimam ir varom į gaujos namus. Man big Mac su sūriu ir kolos.-Viską išbėrė per viena kart. Tad nuvažiavęs prie langelio pasakiau savo ir Aros užsakymą. Gavę maistą važiavom link gaujos namo.