ERNOLA

Seventeen

Nusileidusi laiptais į svetainę į mane susmigo gal trisdešimt poros akių.
-Sveiki, kas mašiną paskolins?
-Tau sunku nusipirkt savo?-Paklausė, kažkoks plikis ir iš kišenės išsitraukęs raktelius padavė man
-Ryt grąžinsiu!.-Apsisukusi sušukau.
Rakteliai buvo nuo matinio džipo, kuris stovėjo vidurį kiemo. Įlipusi užvedžiau mašiną ir nurūkau gatve link prekybos centro.
Prekybos centre užsakiau pokerio stalą . Taip pat nusipirkau juodą pečius uždengenčia, platėjančia suknelę, raudonas aukštakulnęs basutes špakliaus bei derančių aksesuarų.
Vykdama į Ernolų dvarą, kur dabar karaliauja Edvardas, užsukau į kinų restoraną ir užsakiau maisto išsinešimui. Į namą susinešiau savo nusipirktus rūbus ir maistą.
-Labas!!-Sukrykštavo berniukas pribėgę prie manęs ir apkabindamas kojas.
-Labas, mažiau.-Tariau padėdama ant grindų daigtus ir jį pakeldama bei pabučiuodama į skruosatą.-Kur tavo mama?
-Viltivėj.
-Puiku.-Tariau nuleidusi berniuką, pakėliau maistą ir kartu nužingsniavom į virtuvę.
-Labas!!!-Džiugiai sušuko mergina ir puolė apsikabinėti.Aš nesipriešinau ir apsikabinom. Buvo keista matyti ją laiminga ir taip džiugiai mane priimant, kadangi pirmą susitikimą buvau, kaip visuomet, bjauri.
-Sveika, aš atvežiau maisto ir noriu atsiprašyti už bjaurų elgesį.
-Tau nereikia atsiprašinėt. Tu vėl į mano gyvenimą įnešiai spalvų. Edvardas manęs nebemuša ir nekelia balso. Tapo vėl savimi. Ačiū tau už tai.
-Prašom, gi nesunku. Edvardas yra?
-Ne,išvyko dėl darbo.
-Na einam valgyt.-Tariau ir mes išėjome į lauką kadangi buvo geras oras.

-Aš nesu mačiusi tavęs nei per savo vestuves nei šeip per šventes. -Valgant prakalbo Elena.
-Aš nedalyvauju  šeimos gyvenime. Nieks manęs šeimos dalimi nelaikė ir nelaiko.
- Bet tu gi Edvardo sesuo?
-Taip, aš jo sesuo, bet mes buvom auginami skirtingai.
-Kaip suprast?
-Jis buvo vaikas, kuriam būdavo visas dėmesys ir geri žodžiai, o aš vaikas, kuris turės perimti tėvo darbą.
-O tai...
-Taip, jokios meilės, jokio gero žodelio dėl pasiektų rezultatų. Apskritai  iš motinos pusės buvo ignoravimas, o tėvas ruošė iš manęs geriausią darbuotoją.
-Tai tragedija.
-Taip. Tai aš du metus buvau dingus ir bandžiau kurti savo gyvenimą. Bet aš vėl čia.
Dar pakalbėjom apie jos vestuvęs, kaip ir kad prasidėjo Edvardo pykčio priepuoliai ir taip toliau. Pirma kartą jaučiausi  turinti normalų pokalbį, kur nėra kalbų apie ginklus,narkotikus, kekšes, mašinas ir kitokį šūdą . Aš retai su kuo galėjau pasikalbėti apie paauglėms ar merginos rūpimus dalykus, bet galiausiai tas negalėjimas tapo normaliu dalyku.
Sulaukiau  skambučio iš meistrų, kad jie viską sutvarkė ir įrengė kambarius. Tuomet paskambinau kažkokiam vyrui, kuris visuomet rūpindavosi šeimų susitikimais. Tai yra nuo aplinkos paruošimo iki maisto ar dar smulkesnių detalių. Jis buvo nustebęs,  kai išgirdo, kad aš grįžau ir nusprendžiau surengti susitikimą. Taip pat atskaitė litaniją, koks mano tėvas nevykęs, nes nesugeba kaip vyriausias iš vysų šeimų galvų  viso suvaldyti.
Galiausia man liko dvi valandos iki susitikimo pradžios tad atsiprašiusi pradėjau ruoštis. Užsiėmiau vieną iš svečių kambarių, kuriame yra didžiausias vonios kambarys. Visame name tas kambarys man patinka labiausiai. Jame yra tik didelė lovą, spintą, paveikslas ir telikas. Būten toks ir turi būti kambarys - ne apkrautas nereikalingais daiktais. Vonios kambarys tiesiog pasakiškas. Viena siena yra tik veidrodžiai su spintelėmis bei kriauklėmis, vidurį kambario yra didelė vonia, kairėje stiklinėmis sienomis atskirtas didelis dušas, taip pat klozetas. Grindys iškovotos baltomis plytelėmis, o sienos bei lubos tamsiomis.
Manau aš čia pagyvensiu kol sutvarkysiu tėvo gaują. Taip, žadėjau daugiau čia kojos nebekelt, bet manau tai truks tik kelias savaites ar daugiausiai du mėnesius ir man reikia, kur nors apsistoti.
Taigi palinkusi po dušu išsiploviau galvą su nauju šampūnų, kuris gardžiai kvepia, bei pasimėgavau šilta vandens srove. Išlipusi ant kilimėlio plaukus nusausinau į šalia kabantį baltą rankšluostį, o kūną nusišluoščiau į kitą. Greitai apsimoviau raudonus stringus ir užsimečiau halatą. Pavaliau apsigaravūsį veidrodį ir pradėjau džiovintis plaukus. Kai išsidžiovinau mano plaukai atrodė trigubai didesnies apimties todėl sugalvojau juos susukti į laisvą, bet tvarkingą kuodą. Susirišus kuodą palikau kelias skruogelias laisvai kristi ir patį kuodą supurškiau plaukų laku. Išėjusi iš vonios miegamajame ant lovos šokinėjo Timas.
-Ką čia veiki?-Paklausiau priėjusi prie lovos
-Tavęs laukiu.-Tarė ir ištiesė rankas į mane ir aš jį paimiau ant rankų.
-Tau tinka vaikai.-Tarė Eleną pasirėmusi į kambario durų staktą.
-Na nemanau.-Tariau vis dar laikydama Timą.
-Gal tau padaryti makiažą?-Paklausė nukreipdama temą.
-Būtų puiku.-Tariau toliau žaisdama su Timu.
-Sėsk. -Parodė į lovą, o pati nuėjo prie užuolaidų ir jas atitraukė, kad kambarį būtų šviesiau.
Po pusvalandžio manęs špakliavimo pagaliau Elena baigė darbą ir buvo patenkinta savo darbu kaip ir aš. Akių vokai buvo padažyti rudos ir raudonos spalvų deriniu taip pat gražiai nupieštas eyelayneris, padažytos blakstienos su riečiančiu tušu, lūpos padažytos tamsiai bordiniu lūpdažiu, tarp kitko tai mano mėgstamiausia spalva be juodos.
-Tobula.-Tariau patenkinta.
-O kur čia jau važiuosi?-Paklusė.
-Ai toks darbo vadovų susibūrimas ir ateities planų aptarimas.-Kažką greitą pasakiau, nors iš esmė tai tiesa.
-Nu va kaip. Tu apsirenk, o mes einam.-Tarė Elena ant rankų paėmusi jau miegantį sūnų.
-Dar kartą labai dėkojų už pagalbą.
-Nedėkok. Gi tam ir yra draugės.
-Tiesa.-Lėtai ištariau jai uždarant duris. Nenorėdama gadinti pakilios nuotaikos mąstymais apie Elenos žodžius nusimečiau halatą ir maišelyje susiradusi raudoną lemenėlę ir ją užsisegiau. Iš kito maišo išsitraukiau gražiai sulankstytą suknelę ir ją apsirengiau. Stovėdama prieš veidrodį buvau nustebusi savo atvaizdu, nes jis buvo gražus. Galiausiai iš SIMMI batų dėžutės išsitraukiau raudonas aukštakulnęs basutęs ir jas apsimovusi užsidegiau jų dirželius. Įsivėriau masyvius raudonus auskarus ir į raudoną delninukę įsidėjau pistoletą, pinigų ir raktus.
Išėjusi iš kambario nusileidau laiptais ir palikau namą.