ERNOLA

Eleven

Rytas
Atsikėliau labai vėlai 14:36. Nusprendžiau šiandien persivežti visus tėvo darbo daigtus į gaujos namą, nes gi namą atidaviau Edvardui. Todėl atsikėliau iš lovos nužingsniavau į vonę ir atlikus visą ryto rutina nuėjau prie spintos. Joje nebuvo daug drabužių. Atvirai joje nebuvo jokių drabužių. Todėl apsirengusi paskutinius švarius turėtus drabužius, kurie buvo paprastos juodos timpos, trumpas karoškas crop- top'as ir juodi kerzai. Tai pat nusikabinau nuo pakabos savo sena karinio stiliaus švarką ir su kuprinę išėjau iš kambario. Kolidorije mane pasitiko vaiko klegesys, kadangi mane tai erzina nuskuodžiau į tėvo kabinetą. Sudėjusi reikiamus daigtus į dėžes kurias radau spintoje išsikviečiau kažkokius baxurus iš gaujos kad jie nugabentų dėžes į mūsų nauja bazę. Jiems viską surinkus ir jau išvykus grįžau į savo kambarį ir atsidariusi slaptas duris į kambarį kur laikau ginklus pradėjau juos dėti į savo tašes, o jas po kelias nešti į savo Rand Roveri, kuri atradau garaže. Galiausiai iš namo išnešusi apytiksliai visus ginklus ruošiausi varyti iš čia nes man čia nebebuvo ką veikti. Bet mano planai žlugo man lipant laiptais.
-Kas tiu?-Paklausė mažas berniukas, kuris bėgo link manęs.
-Ara.-Tariau pasilenkusi link jo.-O koks tavo vardas?
-Timas.Elnola.
-Ernola.-Pataisiau, o jis tik palikčiojo galvą.-Kur tavo tėtis ar mama?
-Mamytei vėl popa, o tėtė piktas.-Tarė berniukas liūdnų veidu.
-Sakai mamytei popa?-Paklausiau pasidėdama kuprinę ant žemės ir ant rankų paimdama berniuką
-Tep.-Tarė laimingesnis.
-Einam jos pagydyti.-Tariau
-Eilam ji sode.
Sode paleidau vaiką ir jis kažkur nubėgo, o aš nuėjau prie sėdinčius merginos.
-Taigi, dėl ko šiandien sudavė?-Paklausiau gana maloniu tonu.
-Jis manęs nemušė.
-Aš paklausiu dar kartą, bet jei atsakymas bus toks pats man neberūpės kad meluoji ir apsimesiu kad sakai tiesa ir paliksiu toliau kęsti kančias. Taigi, dėl ko šiandien trenkė?-Tariau net nežiūrėdamas į ją.
Abi tylėjom apie 5 minutęs, kol
-Aš jam priekaištavau, kad mus su sūnum čia atsitempė, nes aš turiu darbą ir
-Užteks, pasikviesk sūnų ir nuvažiuokit į parką ar dar kur,o aš viską sutvarkysiu.-Tariau ir sunkiais žingsniais įėjau į namą.
-Edvardai!!!-Užrėkiau
-Pasiskdė, kurva.-Subambėjo.
-Man neįdomus jūsų santykiai dėl manęs nors ir užmušk tu ją, bet tu nenulaikai savo bybio ir turi sūnų, kurio ateitis priklauso nuo tavo pasirinkimo. Tu arba nusprendi keistis arba aš tave nušausiu, nes dar vieno Pito Ernolos nereikia šiam pasaulyje. Tavo pasirinkimas ir turi 3 minutes .-Tariau ir priėjusi prie savo numestos kuprinės ir išsitraukiau šautuvą ir nutaikiau į jį.
-Ara, nedurniuok.-Iš baimės vapėjo.
-Žinai, kodėl tėvas tavęs neįtraukė į gauja? Nes tu net ginklo bijai. Žiūrėk aš tavo "sesuo" nutaikiau į tave ginklą ir tu jau drebi. Taigi grįžtant prie reikalo ar apsisprendei?
-Gerai, aš nekelsiu rankos prieš Elena.
-Ir..
-Ir Timą. Tik nuleisk ginklą .
-Aš tavim netikiu.-Tariau ir šoviau į jo koją, nuo ko jis iškarto pradėjo rėkti kaip skerdžiamas.-Dabar tu pasikankinsi ir kai grįš tavo žmona, kuri ir sutvarkys visą mano netvarką tu būsi jai dėkingas ir tikiuosi išmoksi pamoką.-Tariau ir priišusi su virve jo rankas prie laiptų pasiėmiau kiprinę ir įlipusi į mašiną išvažiavau. Aš esu įsitikinusi, kad jos suvoks savo klaidą, nes toks mokymas yra efektingas. Patyriau savo kailiu.