FYATT & B. FR (Z.M.)

1.11

1.11

(Daina: Faydee - Can't Let Go)

Lexi

- Ar geriau? - paklausiau nusišypsodama.

Jis alkūnėmis pasirėmė į lovą taip dar labiau išryškindamas savo raumenis.

- Geriau. - atsakė sukikendamas.

Tuomet aš bučiniais nukeliavau per jo presą ir krūtinę, viršun iki jo veido.

- Kodėl tai darai? - paklausė.

Tačiau aš nieko neatsakiau, o tik vėl sujungiau mūsų lūpas. Tada pajutau kaip greitai pasikeitė mūsų pozicija ir Malik atsirado virš manęs. Jis nutraukė bučinį taip mane suerzindamas.

- Tu neatsakei į mano klausimą. - priminė.

- Nežinau, galbūt man tai patinka. - pažvelgiau jam į akis.

- Ar tu su manimi koketuoji? - pakėlė antakį.

- Galbūt. - šyptelėjau.

- Tu žaidi kažkokį žaidimą, tiesa?

- Kodėl taip manai?

- Pirma, tu bandai mane sugundyti, o antra, tai tikrai veikia. - prikando lūpą vėl nužiūrėdamas mano kūną.

Apsilaižiau savo lūpas vos jo akys grįžo prie jų.

- Po velnių, Lexi, nedaryk šitaip. - nusikeikė.

Nusijuokiau.

- Tuomet pasakyk man, kodėl sumušei Jake? - paklausiau.

- Tu rimtai? "Kodėl sumušei Jake?" - nusivaipė.

- Tu tikrai pavydi. - nusijuokiau iš jo.

- Aš nepavydžiu. - rimtai pasakė. - O, ir vau, tu net žinai jo vardą. - pasišaipė.

Susiraukiau.

- Tu pavydi. - pasakiau.

- Visai ne.

- Aš pasakiau faktą, tu tikrai pavydi, juoduk. - sukikenau.

- Juoduk? Kas tai? - susiraukė.

- Tu. - pirštu bakstelėjau į jo nosį.

- Ir ilgai mane taip vadini? - paklausė.

- Iki kol sužinojau tavo vardą, Zayn. - pabrėžiau jo vardą.

- Man tai patinka. - sukikeno.

Nusišypsojau ir delnu vėl paliečiau jo sumuštą skruostą.

- Neskauda? - paklausiau.

- Po tavo bučinių terapijos nebe. - nusijuokė.

Šiek tiek paraudau. Nesitikėjau tokio atsakymo lygiai taip pat kaip ir dar vieno jo bučinio dabar. Tačiau jis mane pabučiavo. Atsakiau į jo bučinį, bet vos jo liežuvis lyžtelėjo mano apatinę lūpą, nežinau kodėl, bet ėmiau ir jam įkandau.

- Auč! Sužvėrėjai. - pasiskundė sukikendamas.

Parodžiau jam liežuvį, o tai jį prajuokino.

- Sakyk, o tu vis dar girtas? - paklausiau visai ne į temą.

- Manau, kad ne. Kodėl klausi? - atsakė.

- Um... Nežinau, šiaip. - patrūkčiojau pečiais.

Žinau, kad rytoj jam bus ne kažką. Juk jis sumuštas ir daug išgėrė.