FYATT & B. FR (Z.M.)

1.26

1.26

(Daina: Energy Deejays ft. Vanessa - Heart Attack (Radio Edit))

Zayn

Turbūt tai miražas, bet tuomet tai velniškai seksualus miražas. Neišlaikiau šios įtampos ir priglaudžiau savo lūpas prie jos lūpų. Ji tam nesipriešino ir man tai patiko. Dabar man reikėjo kažko tokio...

Ryte nubudau su siaubingai skaudančia galva. Ir kam aš tiek gėriau? Delnu pasitryniau veidą ir bandydamas atsikelti kiek sutrikau pajutęs ant savęs papildomą svorį. Perrie? O velnias... Pezz kūnas taip pat sujudėjo ir po akimirkos dvi mėlynos akys jau žiūrėjo į mane.

- Labas rytas, Zayn. - ji nusišypsojo.

- Labas rytas. - atsakiau vis dar sumišęs.

- Kaip miegojai? - paklausė atsisėsdama lovoje ir ties krūtine prisilaikydama antklodę.

- Nenoriu atrodyti nemandagus, Pezz, bet ar mudu vakar permiegojome? - paklausiau tiesiai šviesiai.

Ji minutėlę pagalvojo ir linktelėjo.

- Nesijaudink, tu kaip visada žinai kaip reikia pamaloninti merginą. - nusijuokė.

Pasikasiau sprandą.

- Perrie, um... Galim tai pamiršti? - tariau.

Ji sutriko ir šypsena dingo nuo jos veido.

- Kaip suprasti?

- Noriu pasakyti, kad to neturėjo būti. Tai klaida. - atsakiau atvirai.

Aš nesiruošiau su ja miegoti. Net nesuprantu kaip tai įvyko. Žadėjau nutraukti su ja visus ryšius.

- Ir tu tik dabar man tai sakai?! - jos akyse kaupėsi ašaros, o jos balso tonas augo.

- Atsiprašau, aš buvau girtas, taip? Juk tu žinai, kad tada aš nemąstau blaiviai, Pezz. - žiūrėjau į ją.

Aš ant jos nešaukiau. Vis dėlto ji mergina.

- Tu suknistas idiotas, Zayn Malik! Tu sumautai manimi pasinaudojai! Nekenčiu tavęs! - tėškė faktą ir pakilusi iš lovos, nuėjo ir užsirakino vonioje.

Girdėjau jos kūkčiojimą. Velnias, nejau aš tikrai toks pusgalvis?

Apsimoviau savo trumpikes ir tamsiai pilkus džinsus. Nesivarginau ieškoti maikės, nes pirmiau turėjau viską išsiaiškinti su Perrie.

Atsirėmiau į sieną prie vonios durų ir pabeldžiau į duris.

- Pezz, aš tikrai atsiprašau, ar galime pasikalbėti? - tariau.

- Eik šalin, Zayn. - ji kūkčiojo.

- Prašau, Perrie, mums reikia pasikalbėti. - neatstojau aš.

Nieko daugiau negirdėjau. Buvo visiška tyla, bet po minutėlės spragtelėjo durų užraktas. Aš įžengiau pro jas ir pamačiau Pezz, jau su apatiniu trikotažu, sėdinčią ant vonios krašto. Priėjau prie jos ir atsitūpiau priešais ją, atsidusau. Ji pasuko galvą į mane ir aš išvydau dvi apsiašarojusias akis, kurios žiūrėjo tiesiai į mane. Aš prikandau lūpą. Velnias, mane drąskė šioks toks kaltės jausmas.

- Atsiprašau. - tariau paimdamas ją už rankos. - Aš kiek sutrikęs, nes neprisimenu nieko. - pasakiau atvirai.

Ji paglostė mano skruostą ir tyliai atsiduso.

- Pasakyk man, kad viskas ir vėl bus kaip seniau. - tarė.

Menkai šyptelėjau ir trumpam pažvelgiau į grindis, tuomet grįžau prie jos akių.