FYATT & B. FR (Z.M.)

1.46

1.46

(Daina: Birdy - Words As Weapons)

Lexi

Vos Zayn išleido mane parke, ėmiau žingsniuoti link daugiabučio. Norėjau pabūti viena, viską apgalvoti. Realiai, aš vos nepasakiau Zayn'ui apie Jake. Juk paminėjau, kad viskas dėl Zayn. Jei tik jis suprastų ką turėjau omenyje...

Įėjusi į namo laiptinę, užlipau į 5 aukštą ir pasukau kairėn, prie buto su 13 numeriu. Įžengusi į vidų, užrakinau duris ir numečiau raktus, ir telefoną ant spintelės. Nusispyriau batus ir nusirengiau odinę striukę, pakabinau ją. Nuėjau į miegamąjį, persirengiau į paprastus šortukus ir maikutę. Tiesą sakant, šiame bute labai nuobodu, dažnai nėra ką veikti. Todėl sugalvojau, kad šiek tiek nusnausiu. Patogiai įsitaisiau lovoje ir užsnūdau...

Nežinau kiek laiko praėjo, bet mane pažadino skambutis į duris. Žvilgtelėjau į laikrodį. Jis rodė 23:05. Kas tokiu metu galėjo ateiti?

Tingiai išlipau iš lovos ir delnais trindamasi akis, nuėjau prie durų. Atrakinau jas ir net nežvilgtelėjusi pro akutę, atidariau.

- O šūdas! - nusikeikiau pamačiusi asmenį už durų.

Iš karto norėjau užtrenkti duris prieš pat nosį, bet jis sulaikė jas su ranka ir tarpduryje įkišdamas savo koją. Aš taip pat laikiau duris, bet greitai atsitraukiau, nes buvau nustumta. Aš traukiausi atgal, o durys užsidarė. Dabar man galas...

- Ką po velnių tai reiškia? - jis buvo velniškai piktas.

Aš buvau išsigandusi, nes nežinojau ko tikėtis. Juk dar prieš porą minučių viskas buvo gerai.

- Atsakyk man, Lexi! - jis šaukė.

Krūptelėjau ir pasinaudojusi proga, kad jis nėra labai arti manęs, išbėgau į miegamąjį ir užsirakinau duris. Velnias! Kaip jis sužinojo, kad aš čia?

Akimis ieškojau savo telefono, kad paskambinčiau Harry. Jis vienintelis sugebėtų dabar man padėti. Tačiau niekur nemačiau mobilaus. O velnias... Palikau jį kartu su raktais koridoriuje.

- Turėsi man daug ką paaiškinti, Lexi! - pasigirdo balsas prie durų.

- Išeik, aš nieko tau neaiškinsiu! - atrėkiau atgal.

Tuomet ėmiau girdėti vieną, antrą ir trečią trenksmus į duris. Išsigandau.

- Jei neišeisi pati, aš išlaušiu tas prakeiktas duris!

Po galais. Net ir norėdama nepabėgčiau, juk nešoksiu per langą iš penkto aukšto, o ir telefono taip pat neturiu su savimi. Ką daryti?

Staiga viskas nutilo. Vyravo mirtina tyla. Pamaniau, kad jis išėjo ir paliko mane ramybėje, todėl atrakinau duris ir atsargiai jas pravėriau. Suklydau...

Zayn greitai išlindo iš už kampo ir sučiupo mane, aš ėmiau klykti ir spardytis. Įkandau jam į ranką ir užmyniau ant kojos, tuomet jis suinkštė ir mane paleido. Giliai kvėpavau ir atsitraukiau nuo jo kuo toliau. Jis atsipeikėjęs uždarė ir užrakino kambario duris. Žinoma, kad tik man būtų sunkiau pabėgti.

- Tai gal teiksiesi man paaiškinti ką tu veiki šiame bute? - piktai žiūrėjo į mane.

Neturiu kito pasirinkimo, kaip tik žaisti naują žaidimą, kurio pagrindas - išsigelbėti.

- Čia mano butas. - paprastai tariau ir stengdamasi parodyti drąsą, žengtelėjau prie Zayn.

- Ak, tavo butas? Tai vadinasi tu esi ta Reed'o kalė? - piktai spjovė žodžius.

Trenkiau jam antausį.

- Nedrįsk manęs įžeidinėti, Zayn! - atkirtau.

Tikrai neleisiu jam manęs žeminti.

Jis atsitiesė ir jo akyse degė dar daugiau įsiučio, kas mane šiek tiek baugino. Juk pirmą kartą susidūriau su tokia Zayn puse.

- Drįsai man priekaištauti dėl Mia'os, o pati esi tiesiog kekšė! - jo balsas kilo.

Norėjau trenkti jam dar kartą, bet jo ranka sugavo mano riešą. Šiurkščiai truktelėjo mane arčiau.

- Pasakyk man tiesą, kam tada žaidei su manimi, teikei informaciją Reed'ui? Juk už tai jis turėjo tave gerai išdulkint, ar ne? - kalbėjo pro sukąstus dantis.

Manyje užvirė pyktis. Negaliu patikėti, kad jis mane laiko kekše. Ištraukiau savo ranką ir stipriai jį pastūmiau nuo savęs. Jei jis man kanda, kąsiu ir aš...

- Nori tiesos?! Šaunu! Jei aš jau esu kalė, tai žinok, kad bučiavausi ir su Harry kol tu buvau kalėjime, jis šimtą kartų geresnis nei tu! - išrėkiau.

Zayn veidas persimainė.

- Tu suknista kalė... Negalėjai išsirinkti kažko kito?! Būtinai mano geriausią draugą?! - vėl šaukė.

- Užsičiaupk, Malik! Jei nesirūpintum vien savo sumautu ego, jau seniai matytum kas dedasi aplinkui tave! - atšoviau.

Susilaukiau stipraus antausio. Parkritau ant lovos ir greitai Zayn buvo ant manęs. Jis sugriebė mano rankas ir iškėlė man virš galvos.

- Tu tiesiog prašaisi būti pamokyta, tad lauk skaudžių pasėkmių Lexi... - lėtai ištarė.

Mano skruostas degė iš skausmo ir tai visai nepadėjo. Ėmiau muistytis, bet Zayn tai net netrukdė, jis grubiai ėmė bučiuoti mano kaklą. Pradėjau klykti iš skausmo, kurį jis man darė. Dabar supratau apie ką jis kalbėjo...