FYATT & B. FR (Z.M.)

1.42

1.42

(Daina: Britney Spears - Gimme More)

Lexi

Kai išėjau į kiemą ir pamačiau Zayn apkabinusį Mia, manyje tiesiog užvirė kraujas. Nežinau kodėl, bet būčiau sudrąskiusi ją į mažus gabalėlius. Velnias, kas čia per pavydas?

- Žinai, aš galėčiau paneigti tavo žodžius, Lexi. - Zayn reakcija į viską buvo labai rami.

- Kaip? - paklausiau dėl įdomumo.

- Aš žinau tai ko kitiems nepasakei, pameni? - žiūrėjo į mane.

Minutėlei susimąsčiau. Ką aš jam tokio esu pasakiusi? O velnias!

- Tu ne Brooks, atsimeni? - Zayn pasakė tai apie ką galvojau.

- Tai dabar tu manipuliuosi šituo? - atkirtau išlikdama rami.

Tačiau viduje jaučiausi pažeidžiama. Žinojau, kad jei tik Zayn panorėtų, jis galėtų padaryti bet ką.

- Ne. - papurtė galvą.

- Tai ko tu sieki, Malik? Kodėl man tai priminei? - paklausiau.

Jis išsišiepė.

- Tiesiog žinau, kad tu manimi pasitiki. - tarė patenkintas.

Susiraukiau. Pasitikiu? Jei juo pasitikėčiau tuomet jis žinotų apie Jake arba Harry, tačiau jis to nežino, tiesa?

- Gerai, man darosi nebeįdomu. Sutikau Perrie, o ji manęs nekenčia. Tai lieka tik sulaukti Louis ir tada galėsiu iš čia išnykti, taip? - gana grubiai pasakiau.

Šypsnys dingo iš Zayn veido ir jis sutrikęs žiūrėjo į mane.

- Ką Perrie tau pasakė? - paklausė.

Susidomėjau šiuo klausimu. Kodėl jis to klausia? Vadinasi kažkas yra.

- Nieko, tik tai, kad čia dar nepabaiga. - ramiai atsakiau.

Zayn giliai atsiduso.

- Atsiprašau. Ji vis dar nesupranta, kad viskas baigta. - tarė.

Akimirkai sustingau. Kaip tai baigta? Jis ją paliko? Nesuprantu. Tačiau kodėl man tai rūpi?

- Klausyk, Zayn, man nerūpi kas vyksta tarp judviejų, bet nekiškit manęs į tai, gerai? Man nereikia dar daugiau problemų. - pasakiau.

- Turi bėdų? - paklausė.

- Ką? Ne. Ugh, tiesiog nustok klausinėti, tai ne tavo reikalas. - atkirtau vėl kiek per šaltai.

- Aš nenoriu, kad mes bendrautume šitaip. - susiraukė Zayn.

- O ko tu nori? Bučinių, glamonių ir sekso? - stebėjausi pati savimi.

Zayn antakiai pakilo iš nuostabos.

- Kas tau nutiko? - vėl paklausė.

Atsidusau. Jis ir vėl su tais savo klausimais. Tai užknisa.

- Man nėra jokių tabu, aišku? - pasakiau tik tiek ir apsisukau eiti.

- Nuo kada? - jo balsas ir vėl sustabdė mane.

Palaukit, nėra tabu? Vadinasi galiu ir surizikuoti, tiesa?

Apsisukau ir priėjau prie pat Zayn. Taip arti, kad beveik jaučiau jo lūpas ant savo lūpų. Mačiau kaip jis įsitempė.

- Taip buvo visada, Malik. - sušnabždėjau prie pat jo lūpų.

Nujaučiau, kad jis tikėsis kažko daugiau, todėl greitai atsitraukiau ir tiesiog palikau jį stovėti ten vieną. O pati grįžau į namelį.

Iš karto pastebėjau besikalbančius Mia ir Harry. Šūdas, Harry mane užmuš jei kažką supras. Todėl, kad likčiau nepastebėta įgriuvau į pirmą pasitaikiusį kambarį.

Įsitikinusi, kad čia nieko nėra, atsisėdau ant lovos. Tuomet mano širdis ėmė plakti smarkiau, nurijau seiles ir į rankas paėmiau nuotraukų rėmelį. Šiurpas nubėgo mano kūnu, žmonės nuotraukoje man atrodė kažkur matyti. Blankiai, bet kažkaip žinau, kad juos pažįstu. Nuotraukoje buvo tėvai, kelios mergaitės ir vienas berniukas. Tikrai žinau, kad esu juos mačiusi, tačiau kur?

Šoktelėjau, kai kambario durys prasivėrė, greitai padėjau nuotrauką į vietą ir atsistojau. Pro duris išlindo juodų plaukų kupeta, o vėliau ir pats Zayn. O velnias, vadinasi čia jo kambarys.

- Ką čia veiki? - Zayn nustebęs žiūrėjo į mane.

- Aš... Um... - užsikirtau.

Šūdas. Kas man darosi?

Zayn vis dar laukė mano atsakymo.

- Netyčia čia užklydau, o dabar galiu išeiti? - bandžiau praeiti pro jį, bet jis užstojo man kelią.

Tuomet išgirdau durų užrakto trakštelėjimą. Jis ką, užrakino duris?!

- Zayn, po velnių, išleisk mane. - rimtai tariau.

Zayn kvailai šyptelėjo. Aš nurijau seiles ir atsitraukiau toliau nuo jo.

- Kol nepaaiškinsi man savo veiksmų, aš tavęs neišleisiu. - pasakė artėdamas prie manęs.

Aš traukiausi atgal kol pajutau lovą prie savo kojų. Velnias, ką man daryti?

- Nori, kad aš rėkčiau? - ieškojau išeities.

- Tu nerėksi, žinau tai. - nusijuokė.

- Tikrai taip manai? - mečiau jam lyg ir iššūkį.

Jis žiūrėjo į mane bukai šypsodamasis. Juk man nėra nieko neįmanomo, nejau jis pamiršo?

Todėl prasižiojau rėkti, bet tuomet staiga pajaučiau lūpas užtildančias mane. Kadangi buvau prie pat lovos krašto, tai vos Zayn'ui prišokus ir pradėjus mane bučiuoti, abu kritome tiesiai į patalus.