FYATT & B. FR (Z.M.)

1.12

1.12

(Daina: Tiesto - Red Lights)

Lexi

Jis uždengė mūsų galvas antklode ir aš nieko nemačiau, tačiau pajutau šiltas lūpas ant savųjų...

Ryte nubudau su skaudančia galva. Jau seniai nejaučiau to sumauto jausmo kaip pagirios.

Delnu pasitryniau veidą ir šiek tiek pakėliau savo sunkią galvą, pramerkiau akis, ir šoktelėjau kai priešais save išvydau Zayn veidą. Velnias. Kas vakar nutiko?

Pakėliau antklodę ir greitai ją vėl nuleidau. Patikėkit manimi, tai ne pats mieliausias vaizdas ryte.

- Po velnių! - garsiai išsireiškiau.

- Kas? Ką? - Zayn pašoko iš miego.

Ups, turbūt išsireiškiau kiek per garsiai. Juodukas pažiūrėjo į mane, tuomet į save, tada vėl į mane ir save.

- Ar mes... - nutilo parodydamas į mane ir save.

- Aš nežinau... Nieko neatsimenu. - prikandau savo apatinę lūpą.

Malik pasikasė pakaušį taip dar labiau suveldamas savo ir taip susivėlusius plaukus. Velnias, o tai taip seksualu. Po galais, ne tai dabar turėtų būti mano galvoje. Nejau aš rimtai galvoju koks seksualus Malik yra ryte? Papurčiau galvą, kad nuvyčiau tokias mintis.

- Žinai, mes nuogi ir na, tai atrodo kaip faktas jog mes tikrai mylėjomės. - pasakė po minutėlės tylos.

- Žinau... - nutęsiau ir nuleidau galvą.

Aš rimtai jam atsidaviau ir nieko nepamenu? Tai tiesiog nuostabu. Palaukit, juk yra vienas būdas viską sužinoti.

- Pasislink. - tariau Zayn.

Jis truputį pasislinko ir aš patraukiau antklodę, žinoma ne nuo mūsų kūnų, nes tikrai nenorėjau pamatyti juoduko Malik'o.

- Šūdas! Mes tikrai mylėjomės. - pasakiau.

Zayn pažvelgė ten pat kur ir aš.

- O, palauk, tai tu rimtai buvai dar nekalta? - atsisuko į mane.

Rimtai į jį pažiūrėjau. Jis gal idiotas ar ką?

- Ne nu, tu ir debilas. Tai kaip tu manai iš kur ta dėmė? - atkirtau.

- Gerai gerai, supratau. - iškėlė rankas lyg gindamasis.

Pavarčiau akis. Mulkis.

- E, na žinai, jei mes jau...

- Net nesvajok. - pertraukiau jį.

- Tu net neleidai man baigti. - pasipiktino.

- Juk aš žinau ko tu nori. Tu sakysi, kad dabar aš tavo nuosavybė, nes su tavimi pasimylėjau, tačiau aš nei velnio tavęs neklausysiu ir bla bla bla. - pasakiau aiškiai ir trumpai.

- Gerai, o jei aš padarysiu šitaip? - jis staiga užsivertė mane ant lovos ir užgulė mane, prispausdamas mano rankas prie lovos.

Nusijuokiau.

- Jei vėl bandai mane išgąsdinti, tai jau žinai, kad tau nepavyks. - tariau.

- O kas sakė, kad aš noriu būtent to? - pakėlė antakį.

Susiraukiau. Kas po velnių čia per žaidimas?

Staiga pajutau jo lūpas ant savo kaklo. Dieve, jo bučiniai tokie karšti. Nagi, Lexi, tik nepradėk čia tirpti. Pasimuisčiau.