FYATT & B. FR (Z.M.)

1.24

1.24

(Daina: Ben Cocks - So Cold)

Zayn

Ji pakėlė savo akis į mane ir pabučiavo mane. Nesipriešinau tam. Žinau, kad bučiniai nuramina tiek ją, tiek mane.

Po visko važiavom į viešbutį, nes lauke jau temo, o mums reikėjo pastogės. Pasiekę viešbutį, greitai gavom kambarį su visais patogumais ir stengėmės kuo mažiau kažkam rodytis.

- Kas dabar bus? - paklausė Lexi gulėdama ant mano krūtinės.

- Ką turi omenyje? - kiek sutrikau.

- Ar ilgai reikės slapstytis? - pakėlė akis į mane.

Dabar supratau, kad ji negali likti su manimi. Tai per daug pavojinga.

- Nežinau. - atsakiau žvilgtelėdamas į jos akis.

- Ar kas nors ne taip? Tu atrodai dėl kažko sunerimęs. - tarė.

- Ne, viskas gerai, eime miegoti. - šyptelėjau ir pabučiavau ją į kaktą.

Ji patogiai padėjo savo galvą ant mano krūtinės ir aš tvirtai apglėbiau jos kūną. Kažkodėl jaučiau, kad tai bus paskutinis kartas kai laikau lėlytę savo glėbyje...

Ryte nubudau pirmiau nei Lexi, ji dar miegojo. Aš tyliai išlipau iš lovos, kad jos nepažadinčiau. Apsirengiau ir nuėjau į virtuvę, ėmiau ruošti pusryčius. Kai baigiau gaminti, išgirdau Lexi balsą miegamąjame.

- Zayn... Zayn?! - kiek garsiau šūktelėjo.

Aš greitai nulėkiau pas ją į kambarį.

- Kas atsitiko? - paklausiau būdamas prie jos.

Ji netikėtai mane apsikabino ir ėmė kūkčioti. Apkabinau ją taip pat ir glosčiau jos nugarą.

- Aš sapnavau, kad palikai mane. Kai pabudau tavęs nebebuvo šalia. - pratarė.

- Viskas gerai, aš su tavimi. Negalėčiau tavęs palikti, lėlyte. - nusišypsojau ir nuvaliau jos sudrėkusius skruostus.

- Tu ir nepalikai, tave suėmė. - pasakė.

Mano kūnu nubėgo šiurpas. Tai nėra geras ženklas.

Vos šyptelėjau ir pakilau nuo lovos, bet Lexi sulaikė mane už rankos.

- Kur tu eini? - paklausė.

- Nesijaudink, aš niekur neprapulsiu, tik atnešiu mūsų pusryčius. - nusišypsojau jai ir palikau ją kambaryje.

Įžengęs į virtuvę iš karto išsitraukiau savo telefoną. Sumaigiau žinutę Harry. "Sveikas, bro. Žinau nuskambės beprotiškai, bet pažadėk man, kad pasirūpinsi Lexi jei man kas atsitiks, gerai? Z."

Netrukus sulaukiau atsakymo. "Sveikas, Z. Juk jums viskas gerai, tiesa? Hazz."

Greitai jam atrašiau. "Taip, bet nujaučiu, kad neilgam. Tiesiog pažadėk, kad ja pasirūpinsi."

Po minutėlės sulaukiau jo atsakymo. "Gerai, pažadu, bet būkit atsargūs."

Atsidusau ir nieko nebeatrašiau, įsikišau telefoną atgal į kišenę ir grįžau pas Lexi su pusryčiais.

Mums pavalgius, Lexi nuėjo į dušą, o aš sėdėjau ant lovos ir mąsčiau ką daryti toliau.

Per tas kelias dienas taip suartėjau su blondinuke, ir mes abu pasikeitėm nuo tos dienos kai susipažinom. Aš ją įsimylėjau, bet vis dar negavau jos atsakymo. Tačiau kažkodėl jaučiu, kad ši diena man gali būti paskutinė, todėl nenoriu jos praleisti veltui. Noriu būti su Lexi.