FYATT & B. FR (Z.M.)

2.17

"Babydoll. Fuck Reality"

2.17

Lexi

- Kaip netikėta. - šyptelėjau.
Zayn taip pat nusišypsojo ir toliau padėjo man rinkti dainų žodžius.

- Tikrai... - tyliai tarė.

Abu trumpam sustingome, kai mūsų pirštai susilietė imant tą patį lapą. Pagaliau surinkus visus popierius, atsitiesėme.

- Kaip tau sekasi? Daug laiko praėjo, kai matėmės paskutinį kartą. - Zayn atrodė malonus.

Tačiau net ir trys metai nieko nekeitė. Vis tiek puikiai jį pažinojau ir mačiau, kad kažkas ne taip.

- Ar kas nors atsitiko? Stengiesi būti mandagus, bet per daug. Juk pažįstu tave, Zayn. - nejučiomis uždėjau delną jam ant peties.

Bet vos sugavau jo suglumusį žvilgsnį, ranką patraukiau. Jis nervingai kramtė savo apatinę lūpą. Šyptelėjau dėl šito.

- Kaip visada, ginčas su Louis. - gūžtelėjo pečiais.

- Nori apie tai pasikalbėti? - pasiūliau.

Keista, kad galėjome kalbėtis kaip tiesiog draugai. Net ir po to kiek daug visko įvyko.

- O tu neskubi? - pasiteiravo jis.

- Žadėjau eiti į kavinukę netoliese, bet galiu tai atidėti. - trūktelėjau pečiais.

- Nenoriu, kad per mane liktum nepavalgiusi. Todėl užsakysiu tau maisto, gerai?

Jis vis dar manimi rūpinasi...

Lėtai, bet neužtikrintai linktelėjau. Jis šyptelėjo ir atrakino kambario duris esančias šalia mūsų. Manau, tai jo numeris. Žengtelėjau paskui jį ir kiek apstulbau. Dieve, šis kambarys atrodė kaip butas ir čia tokia prabanga... Kita vertus, juk jis Zayn Malik ir jis gali sau tai leisti.

- Prisėsk, aš tuoj. - jis mostelėjo man į svetainę, o pats nuėjo prie telefono.

Po minutėlės Zayn grįžo ir klestelėjo ant sofos, netoli manęs. Jis pasidėjo vieną ranką ant sofos atlošo ir visu kūnu pasisuko į mane, vieną savo koją sulenkdamas per kelėną ir užkeisdamas už kitos. Atrodo, jis jaučiasi kaip namuose.

- Tikiuosi, tu nieko prieš, kad užsakiau maistą pagal save? - žvilgtelėjo į mane.

Papurčiau galvą. Vis dar nenumaniau kaip pratęsti pokalbį.

Zayn nusijuokė.

- Žinai, kai išvažiavai...

- Zayn, gal nereikia? - nutraukiau jį.

- Paklausyk. - jis įdėmiai žiūrėjo į mane.

Giliai atsidusau ir linktelėjau leisdama jam tęsti.

- Aš daug galvojau ir manau, kad mes... Tai yra, tiek tu, tiek aš buvome vienas kitam tik užgaida, nemanai? Argi tai nepateisintų mūsų poelgių? - Zayn stebėjo mane ir laukė mano reakcijos.

Pripažinsiu, aš kiek sutrikau. Kad tai sakyčiau aš, dar tikėtina, bet Zayn? Kažkaip keista... Ir ką aš turėčiau atsakyti? O gal jis sako tiesą?

- Gerai, galbūt tu ir teisus, bet nemanau, kad tai pateisina ką mes darėme, Zayn. - jaučiau kaip mano skruostai kaista.

- Gerai... O kas blogai? Juk mes buvome apakinti aistros. - mačiau, kad jis suglumo.

- Zayn, kas jei aš pasakyčiau dėl ko būtent išvykau? - pradėjau.

- Sakyk. - atsiduso.

Iš rankinės ištraukiau užrašinę ir išėmiau iš jos mažą nuotrauką. Ištiesiau ją Z ir jis ją paėmė. Atidžiai pažiūrėjo ir susiraukęs pakėlė akis į mane.

- Iš kur ją gavai? - paklausė.

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.

- Pasirodo, turėjau ją jau seniai. Tai priežastis dėl, kurios ir išvykau. - paaiškinau.

- Nesuprantu. Kaip tai susiję?

- Mačiau tą nuotrauką tavo namelyje prie jūros...

- Tiesa, ji ten buvo.

- Manau... Mes brolis ir sesuo. - lėtai ištariau.

Zayn kelias sekundes tiesiog tylėjo, o tada ėmė juoktis ir pakilo nuo sofos.

- Tu rimtai? Tikrai taip manei? - jis nesiliovė juoktis.

- Nesuprantu, kodėl tu juokiesi? - taip pat pakilau nuo sofos.

- Lexi, tu suklydai. Tai kvaila klaida, tačiau aš iš tiesų žinau kas tavo šeima. Ir ji kur kas arčiau nei tu manai. Per tuos tris metus galvojau apie tai ir turėjau įtarimų, o dabar tu patvirtinai mano versiją. - Z šyptelėjo.

Klestelėjau ant sofos ir pirštais perbėgau per savo plaukus. Aš sumišau. Nejau tikrai padariau klaidą?

- Ar nori sužinoti kas tikroji tavo šeima? - Zayn, kaip ir seniau, atsisėdo ant staliuko priešais mane.

Jis paėmė mano rankas į savo ir jo nykščiai švelniai sukiojo ratus aplink mano krumplius. Tai ramino.

- Gerai, noriu tai žinoti. - linktelėjau.

- Tu esi... Tomlinson, Lexi. - tarė jis.

Šokiruota patraukiau savo rankas ir atsistojau, paėjau kiek toliau nuo Z. Negali būti... Tik ne tai!

Delnu užsidengiau burną ir suklupau ant kelių, jaučiau srūvant ašaras. Kodėl Tomlinson? Juk Louis nekenčia manęs...

- Lexi, ar viskas gerai? - Zayn atsargiai paklausė ir kilstelėjo mano galvą. - Kodėl verki? - sunerimo.

- Aš nenoriu jo matyti, Zayn. - ištariau kūkčiodama.

Jis lėtai linktelėjo mane suprasdamas.

- Eikš. - apkabino mane.

Nenorėjau to pripažinti, bet nuo Z apkabinimo man pasidarė kiek ramiau...