FYATT & B. FR (Z.M.)

1.14

1.14

(Daina: Greg Laswell - Comes and Goes)

Lexi

Jo žvilgsnis atrodė susirūpinęs. Keista, bet būtent taip susipažinau ir su Jim...

Zayn paėmė mane už rankų ir padėjo man atsistoti. Dabar jis stovėjo priešais mane ir vis dar negalėjo atitraukti akių nuo manęs.

- Atleisk, jei pasakiau kažką ne taip. - tarė.

- Tai ne dėl tavęs. Dėl visko kaltas Jim. Aš taip jo nekenčiu, nors ir mylėjau jį. - pasakiau atvirai.

Malik nusišypsojo užjaučiančia šypsena ir netikėtai mane apkabino. Sutrikau, tačiau buvo gera jausti šilumą, kurią skleidė Zayn kūnas ir užuosti jo svaiginančius kvepalus.

Pakėliau akis į jį. Jis taip pat pažvelgė į mane. Net nepastebėjau kaip greitai pati priglaudžiau savo lūpas prie jo karštų lūpų. Jis atrodė sutrikęs, bet po minutėlės jis tvirčiau suspaudė mane savo glėbyje ir atsakė į bučinį. Užbaigėm bučinį ir mūsų žvilgsniai susitiko.

Nežinau kas nutiko ir ar Zayn tai jautė, bet mano kūną užplūdo maloni šiluma ir lengvas šokas. Tarsi drugeliai pilve. Palaukit, ką aš ką tik pasakiau? Drugeliai? Rimtai?

Staiga pajutau Zayn rankas lėtai nuslystant ant mano liemens ir tai kaip mano nugara nestipriai susidūrė su automobilio durelėmis. Pažvelgiau į juoduką. Jo akys tarsi degė aistra, jos žibėjo. Atrodo ne aš viena kažką pajutau.

- Ar tu jautei tą patį? - paklausiau.

Jo žvilgsnis susikoncentravo ties manimi.

- Aš velniškai noriu tave pabučiuoti. Net nežinau kodėl, bet man tiesiog to reikia. - pasakė prieš tai kai greitai sujungė mūsų lūpas.

Galbūt būčiau pasipriešinusi tam, bet kažkodėl dabar to padaryti nesugebėjau. Aš tiesiog pasidaviau tam kas vyksta.

Mano rankos apsivijo jo kaklą ir prisitraukė jį arčiau. Jo tvirtas kūnas vis spaudė mane labiau prie automobilio. Mes atsitraukėme giliai kvėpuodami ir suglaudę vienas kito kaktas, žiūrėjome vienas kitam į akis. Pripažinsiu, net nenutuokiu kas čia darosi.

- Aš nesuprantu kas vyksta... - pratariau ir kiek atsitraukiau.

Tačiau Zayn rankos ant mano liemens ir automobilis už manęs, neleido atsitraukti per toli nuo jo kūno.

- Manau mes turėtume jau važiuoti. - pasakė jis ir patraukė savo rankas nuo mano liemens, ir nutraukė mūsų akių kontaktą.

Sutrikau. Nejau jis nieko nejaučia? Ar jis tiesiog vaidina, kad yra šaltas ir bejausmis padaras? O gal jis bijo mane prisileisti arčiau?

Kai jis norėjo grįžti savo pusėn, aš sulaikiau jį už rankos. Nežinau kodėl tai padariau, bet vidinis balsas sakė man taip pasielgti.

- Palauk, Zayn. - tariau.

Jaučiau kaip jo raumenys įsitempė ir jis patraukė mano ranką nuo savęs. Atsisuko į mane. Jo veide mačiau keistą sumišimą, kurį greitai paslėpė "žaidėjo" kaukė.

- Kas? - gana šiurkščiai paklausė.

- Nieko. - atsakiau.

Tikrai nenorėjau sukelti dar vieno jo pykčio proveržio.

- Klausyk, jei manai, kad dėl to jog mylėjomės kažkas pasikeis, tai tu labai klysti. - pasakė.

Nežinau kodėl, bet jaučiausi taip lyg ką tik būčiau sumaišyta su žemėmis. Tačiau toli gražu, neleisiu jam manęs žeminti.

- Ne, tai tu manęs gerai paklausyk, aš nepajudėsiu iš šios vietos vien dėl tavo sumautų pykčio priepuolių ir antra, tu manęs nepriversi. - susikryžiavau rankas ties krūtine.

Jo akys iš karto patamsėjo ir piktai nužvelgė mane.

- Puiku! Tu manęs neklausysi? Gerai, o aš tave priversiu.

- Aha, dar pažiūrėsim.

- Žinai, tu tikrai esi paprasta gatvės merga, tik dar su savo principais ir privalumais. - nužiūrėjo mane.

- Atsiimk savo žodžius, idiote tu, arba aš-

- Arba ką? Aš tavęs nebijau, lėlyte, o štai tu turėtum manęs bijoti. - pertraukė mane.

Nemalonūs šiurpuliukai nubėgo mano kūnu. Ne. Aš negaliu jo bijoti. Negaliu. Kitaip jis laimėtų.

Zayn artėjo prie manęs ir būdamas visai prie pat manęs, skaudžiai sugriebė mano riešą. Suinkščiau.

- Sakai nepajudėsi iš vietos? - pakėlė vieną antakį.

Piktai į jį pažiūrėjau. Jis atidarė mano pusės dureles ir tiesiog nutempė mane prie jų. Tačiau aš nesileidau įsodinama.

- Nustok muistytis ir lipk į tą sumautą automobilį! - šaukė jis.

Aš tik papurčiau galvą ir taip pastebėjau artėjant farų automobilį. Po velnių...

Aš greitai apsukau mudu su Zayn ir įstūmiau jį į savo sėdėjimo vietą.

- Ką tu po velnių čia darai? - piktai kalbėjo jis.

Kadangi jis vis dar laikė mano riešą, tai jis timptelėjo mane už jo ir aš užkritau tiesiai ant jo. Aišku abudu šiek tiek susitrenkėm galvas, bet tai nesvarbu.

- Tai po galais ką tu darai? - paklausiau.

- Tu man paaiškink kokio velnio įstūmiai mane čia? - buvo susierzinęs.

Pažvelgiau už savęs. Dieve šventas, mane jau užkniso tie farai! Jie tikriausiai galvoja, kad mums kažkas negerai.

Greitai normaliai atsisėdau ant Zayn ir uždariau savo pusės dureles. Dabar Malik atrodė sutrikęs.

- Nekaltink manęs dėl to ką darau, aš tik gelbėju tave nuo sumautų farų. - greitai sumaliau ir suėmusi jo veidą savo delnais, jį pabučiavau.

Juodukas pasimetė dar labiau, o tai man visai nepadėjo jei mes nenorim čia farų...