FYATT & B. FR (Z.M.)

2.30 //Epilogas 1//

"Babydoll. Fuck Reality"

2.30 //EPILOGAS 1//

Harry

(Soundtrack: Mikky Ekko - Kids)

*Po dvejų metų*

Visai kaip prieš dvejus metus, buvau ligoninėje. Laukiau naujienų apie Lexi ir mūsų kūdikį.
Žinau, šiek tiek keista, kad gyvenimas šitaip apsivertė aukštyn kojomis. Tiesa, nemačiau Zayn nuo tos dienos, kai jėga bandė susigrąžinti blondinukę, o tada tiesiog ją paleido. Nesakau, kad labai tuo džiaugiausi, tačiau tikrai tapau laimingu vėliau. Lexi pakeitė mano gyvenimą, kai sutiko už manęs tekėti ir pasakiusi, kad laukiasi mano vaiko. Todėl dabar nerimauju dar labiau, nes nežinau ko tikėtis. Net neįsivaizdavau galimybės kada nors turėti vaikų, ypač su Lexi.
Netrukus pastebėjau koridoriumi einančią slaugę, tad nusprendžiau ilgiau nebelaukti ir savęs nekankinti.
- Atsiprašau, ar turite žinių apie Lexi Styles? - paklausiau, pakildamas iš vietos.
- O jūs būsite...? - kilstelėjo antakį.
- Jos vaikinas. - dar neįpratau vadinti save jos vyru ar sutuoktiniu.
- Tuomet galite pas ją užeiti, ji 230 palatoje. Ar norėtumėte, kad atneščiau mažylę ten? - pasitikslino.
- Žinoma. - šypsojausi.
Negalėjau patikėti, kad gimė mergaitė. Buvau įsitikinęs, kad gims berniukas, rodos, Lexi nuojauta buvo geresnė.
Įžengiau pro duris ir mano akys iš karto pastebėjo blondinukę.
- Kaip jautiesi, meile? - priėjau arčiau.
- Ar ji sveika? - tai buvo viskas, ko ji paklausė.
- Taip. Slaugė sakė, kad netrukus atneš ją čia. - šyptelėjau.
Stebėjau Lexi, kuri sugebėjo tik uždėti savo delną ant mano rankos. Spėju, ji kiek pavargo.
- Aš prisiminiau, Harry. - tyliai tarė žodžius.
- Ką? - sutrikau.
- Zayn. - pažvelgė į mane.
- Kaip? Juk net gydytojai nebetikėjo, kad ką nors prisiminsi. - nustebau.
- Nežinau. Atrodo, buvau netekusi sąmonės ir prisiminimai sugrįžo. - susiraukė.
Atitraukiau savo ranką nuo jos. Jaučiausi sumišęs. Nebuvau savanaudis, norėjau, kad ji prisimintų Z. Tačiau taip pat šito ir bijojau... Maniau, kad ji mane paliks, vos prisimins jausmus Zayn.
- Harry, tai nieko nekeičia. - ji žiūrėjo į mane.
- Nejaugi? - nelinksmai nusijuokiau.
- Net jeigu jis pasirodytų čia, aš tavo žmona ir myliu tave. Taip, aš ir Zayn turėjome romaną, tačiau tai baigėsi. Jis paleido mane. - rimtai kalbėjo.
- Aš taip pat myliu tave, bet nesakyk šitaip. Jis būtų padaręs viską, kad tave susigrąžintų, tačiau tada tu šito nenorėjai. - susiraukiau.
- Nesipykime dėl Z, prašau. Jis praeitis, o tu dabartis. - tarė. - Ateik čia. - mostelėjo ranka.
Priėjau arčiau, negalėjau atsispirti jos norams. Juk myliu ją.
Lexi pasilenkė prie manęs ir sujungė mūsų lūpas bučiniui. Kai netrukus prasivėrė palatos durys ir pro jas įžengė žmogus, abu atsitraukėme.
Nustebau, kai čia išvydau kiek pasikeitusį Zayn. Jo plaukai buvo nudažyti šviesia spalva. Ar tai koks nors priminimas apie Lexi? Nagi, nebūk paranojikas, Harry. Keisčiausia buvo tai, kad Z rankose laikė mažylę.
- Žinau, kad buvau dingęs. Tačiau šita mergaitė viską keičia. Noriu būti jos gyvenime, žinoma, jei leisit. - jis žiūrėjo į mergytę savo rankose.
- Dabar ne metas atsiprašinėti, Zayn. Ir galbūt galiu atgauti savo dukrą? - priėjau arčiau.
Jis linktelėjo ir atidavė ją man į rankas, tuomet grįžau prie Lexi, kuri akivaizdžiai buvo nustebusi matydama pasikeitusį Z.
- Kodėl grįžai? - paklausė blondinukė.
- Jau sakiau, noriu būti bent kažkuo jos gyvenime. - žvelgė į mergaitę mano rankose.
- Patikslinsiu, nori grįžti į mūsų visų gyvenimus, Z. - įsiterpiau.
- Buvęs mylimasis, rodos, tinkamas būti krikštatėviu. Žinosi, kad tavo dukra bus saugoma. - kreipėsi į Lexi.
Akivaizdu, kad blondinukė susimąstė apie jo žodžius. Dabar, kai ji atgavo atmintį, puikiai žino koks yra Zayn ir ar verta rizikuoti leidžiant būti jam mūsų dukros krikštatėviu.
- Gerai, bet įspėju, kad viskas, kas buvo tarp mūsų, liks praeityje. Turi tai pamiršti. - tvirtai atsakė Lexi.
- Žinoma, aš jau turiu mylimąją. - šyptelėjo.
- Nejaugi? - susiraukiau.
- Juk turėjau istoriją su Sara dar prieš Lexi. - nusijuokė.
- Maniau judu tik draugai. - sutriko blondinukė.
- Taip, kol gavosi kažkas daugiau. - kvaila šypsenėlė žaidė jo veide. - Kokį vardą duosit mažylei? - pakeitė temą.
- Allison. - ištarėme abu vienu metu, kiek sutrikdami.
- O judu tikrai turit kažkokį ryšį. - juokėsi Zayn. - Beje, gražus vardas.
Šyptelėjau ir pakštelėjau į Lexi viršugalvį, kai atidaviau jai palaikyti Allison. Tuomet Z priėjo prie manęs ir uždėjo ranką ant peties.
- Būsi geras tėvas, H. - tarė jis.
Tai sukėlė šypseną mano veide.

Tikriausiai nieko nėra gražiau, kai mylimoji rankose laiko jūsų meilės įrodymą, o geriausias draugas vėl sugrįžo į gyvenimą...

THE END

×××××
Taigi istorija baigėsi ir tikriausiai kiek netikėtai (net ir man). Iš tiesų norėjau, kad būtų kažkas kitaip, nei visos mano rašomos istorijos. Bet visgi yra dvi pabaigos, šita dalis su Harry, o kita yra su Zayn. Tad paskaitykite abi. :D
Na, tikiuosi, kad nenusivylėt ir jums patiko, kad ir kokia ta pabaiga bebūtų. :)
Žodžiu, dėkoju visiems, kas skaitėte ir palaikėte mane, padėjote tobulėti. Ačiū!!
Myliu jus!
Tikiuosi paliksite bent kelias nuomones & votes. Būtų smagu žinoti ką galvojate. :)
P.S. Ir jo, aš pirmąkart rašiau epilogą, net nežinau ar teisingai tai dariau, tad atsiprašau jei suklydau. :D
-Nessa