Tu Mano Prakeiksmas

Pomidorai

Viena juostelė. Testas neigiamas. Tačiau vienas neigiamas atsakymas dar nereiškia, kad nesilaukiu, - galbūt mano atveju HCG* lygis per žemas, kad testas jį aptiktų. Nusipirkau jų keletą, taigi pasidarysiu juos dar ir ateinančiomis dienomis, kad įsitikinčiau.

Nebeturėdama ką daugiau veikti nusileidžiu į apačia vakarienės nors žinau, kad jai dar kiek anksti. Virtuvėje kaip visada sukinėjasi vyras. Jis pamaišo kažką puode, paragauja ir pagriębęs druskos, įberia žiubsnelį. Fone groja tyli, lengva muzika. Gitaros švelnūs garsai. Pro langus šviečia besileidžianti saulė, glostanti aplinka. Aš tyliai prieinu jam iš už nugaros.

- Puiku, kad atėjai. Gali man padėti. - net kruptelėjau.

- Kaip mane pamatei? - jis atsisuko į mane.

- Atspindys nuo puodo tave išdavė, - Rafaelis paėmė kelis pomidorus ir lentelę prie manęs. - supjaustysi? - linktelėjau ir paėmusi peilį pradėjau pjaustyti pomidorus.

Nuo nuostabaus kvapo virtuvėje man, net pilvas sugurgė. Meldžiausi, jog per muzika Rafaelis to negirdėjo.

Vilką minim, vilkas čia. Jis priėjo šalia manęs su sriubą šaukštę laikydamas ranka po šaukštu, jog neprilietu ir kelis kartus papūtęs vėsaus oro ištiesė prie manęs paragauti.

- Na, kaip?

- Jei nori mane nunuodyti taip ir sakyk. - Tariau apsilaižydama lupas. Jo žvilgsnis nukrypo link jų.

-Priimsiu tai kaip komplimentą. - jis nuėjo prie kriauklės nuplauti šaukštą, o aš tęsiau pjaustyti daržovę. Nors kažkur skaičiau, jog buitiniu požiūriu tai - daržovė, iš botanikos pusės - uoga, o Europos Sąjunga priskiria pomidorus prie vaisių. Taigi, kaip bepavadinsi - nesugadinsi. Kažkokia nesąmonė.

- Ne taip. - nesupratau apie ką jis, kai priėjo prie manęs. Žvelgiau į jį klausimu žvilgsniu. Jis priėjo man už nugaros ir sutrikau. Rafaelis apglėbęs mane uždėjo savo rankas ant manųjų. Kuriomis viena laikiau pomidorą, o kitą peilį. - štai taip. - kalbėjo jis man į kairę ausį. Rafaelis valdė mano rankas lyg savas ir ilgai žinodamas, kaip jos veikia.

Pasirodo, jog aš pjauščiau juos per dideliais gabaliukais. Jo rankos didesnės už mano, taigi manųjų buvo beveik nematyti taip, kaip jis jas uždengęs. Pastebėjau kad švelnios, bet tuo pačiu lyg ir šiurkščios. Nelygios. Randuotos. Iš toli dėl tatuiruočių nelabai įmanoma tai pastebėti. Bet iš arčiau žiūrint ir liečiant, jaučiasi.

Man darėsi karšta. Galbūt dėl garų ar oro, bet spėju kad tai dėl jo. Jis taip arti prisispaudęs savo priekiu man prie nugaros, kad bijau pajudėti. Jaučiu jo kvepavimą sau ant kaklo ir man pasišiaušia oda. Jo kvapas apgaubia mane, kad net pilve sutrukčioja. Jo skruostų šereliai pakutena man skruostą. Akimirkai praradau budruma ir nebebuvau susikaupusi ties pjaustymu. Bet aš ir taip beveik nieko nedariau. Mano rankas valdė jis. Akies krašteliu stebėjau jį lyg užhipnotizuota. Šiek tiek pasukau veidą į šoną. Jis vis dar žiūrėjo į pomidorus. Tikriausiai busiu per ilgai užsižiūrėjusi, nes galiausiai ir jis atsisuko. Jo žalios akys kurį laiką žiūrėjo į manąsias. Tuomet nukrypo link nosies. Ar jis dabar galvoja, kad ji didelė? Jo akys nuslinko prie mano lūpų. Suinkščiau pajutusi skausmą pirštę.

- Velnias. - Jis greit padėjo peilį ir nutempė mane prie krauklės. - atleisk. Išsiblašiau. - Mano raudonas kraujas tekėjo vandens srove.

Norėjau sakyti, kad tai aš kalta ir jį išblaškiau, bet buvo per daug gėda pekelti vėl akis į jį. Kas man darosi?

Rafaelis padavė man rankšluosti ir nuėjo prie spintelės. Išstraukė pirmosios pagalbos vaistinėlę. Atidarė ją ir iššėmė salicilio spirito. Užlašino man ant žaizdos. Šiek tiek pirštėjo, tad sukandau dantis. Atplėšęs pleistrą užklijavo man ant piršto.

- Manau pjaustyti tau šiandien užteks. - Tarė jis atsidusdamas. Juokinga. Aš sugebu operuoti gyvūnus, bet negaliu supjaustyti prakeiktų daržovių be susižalojimų.

Jis sudėjo jau supjaustytus pomidorus į dubenį. Supjaustė svogūnus nuo kurių man pradėjo byrėti ašaros, tad trumpam išėjau į kiemą. Kai mačiau pro langą, kad jis baigė juos pjaustyti, grįžau. Paėmė laimo citrinos ir patarkavo jos žievelę. Tuomet perpjovė ją per pusę ir išspaudė sultys. Nulupė česnaką, sutrynė ir taip pat idėjo. Supjaustė jalapenos papriką, susmulkino kalnendrą ir ibėrė druskos su pipirais. Pasisiūliau viską išmaišyti. Bent jau tame nesusimausiu. Patiekalas kiek žinau vadinasi Pico de Gallo.

Vakarienei atėjo ir Ramiras su Maeliu. Jų namas vos už keliu kilometrų ir jie dažnai čia užsuka pavalgyti. Prie stalo buvo tyla išskyrus momentus, kai Maelis pastebėjo mano niūria nuotaiką ir bandė vis mane prajuokinti.

Po vakarienės pasigriebiau vanilinių ledų iš šaldyklio ir išleidus Šefą iš voljero vėl išėjau atsisėsti ant pievos priešais namą. Kabinau šaukštu ledus ir kartas nuo karto jais pavaišindama Šefą. Stebėjau žvaigždes, kalbėjausi su šunimi, kuris visada mane išklauso ir nepertraukinėja.

- Taigi, tave pavadino pagal žvaigždę? - netikėtai prisliukinęs iš už nugaros tarė Rafaelis.

- O tave pagal jonvabalį? - nepasimečiau.

- Ką? Ne, pagal princą. - kalbėjo jis galvodamas ar tikrai neklysta. Arba norėdamas neklysti.

- Princo vardas yra Navynas. O tave Ramiras vadina Rėjumi. - pakabinau šaukštu ledų ir isidėjau į burną. - Beje, Evandželina yra ne žvaigždė, o venera. - pataisiau jį.

- Tęsk. - paragino jis atsisėsdamas ant žemės. Greitai permečiau mintis per prisiminimų archyvus.

- Romėnų mitologijoje Venera - meilės, aistros ir sodų deivė. Bet, Europoje Renesanso epochos metu Venera tapo vienu populiariausių tapybos ir skulptūros objektų. - žvilgtėlėjau į Rafaeli kuris stebėjo mane kalbant. - Vaizduojama nuoga, natūrali. Dažnai gulinti ar stovinti ant kriauklės. - tęsiau toliau. - Yra paveikslai kaip "Venera su veidrodžiu", "Veneros gimimas" ir "Mieganti Venera". Laikui bėgant žodis venera įgavo nuogos moters prasmę, visai nesiejant su romėnų deive. Pvz., Venerinės ligos. - įsmeigiau šaukštą į ledus.

- Daug žinai apie Mitologijas. - prakalbo jis nekreipdamas dėmesio į paskutinį sakinį.

- Taip. Man tai įdomu. - jis perėmė ledų kibirėli į savo rankas.

- Dažnai stebi žvaigždes? - paklausė jis.

- Taip. - Jis pakabino šaukštu ledus ir isidėjo į burną. - žinojai, kad žvaigždžių šviesa užtrunka mus pasiekti taip ilgai jog mes žiūrime į praeiti? - tęsiau.

- Dabar žinau, - jis žvilgtelėjo į žvaigždėtą dangų. - įdomu.

Mes taip sedėjome ir žiūrėjome į žvaigždes, kol nusprendžiau eiti miegoti.

- Manau, kad jau eisiu miegoti. - tariau ruošdamasi stotis.

- Duok man savo ranką, - paprašė jis atsistodamas pirmas.

- Pirma ranką, o paskui širdį? - sumurmėjau vos girdimai po nosimi ir padaviau jam savo ranką.

- Kažką sakei?

- Sakiau ačiū.

- Prašom. Labanakt, Evandželina.

- Labanakt, Rafaeli.

*Chorioninis gonadotropinas (hCG) - vadinamasis nėštumo hormonas, sintetinamas tik pastojus. Jį pradeda gaminti gemalas netrukus po apvaisinimo, o po to hormoną sintetina placenta.

Šio hormono padidėjimą fiksuoja ir įprasti buitiniai nėštumo testai. Nesilaukiančios moters organizme hCG lygis paprastai būna apie 5,0 IU/l (t.y. apie 50 mIU/ml) . Taigi, nėštumo testai „reaguoja", kai hCG lygis šokteli virš 5,0 IU/l.