ŠNABŽDESIAI

ŠEŠIOLIKTAS SKYRIUS

ŠEŠIOLIKTAS SKYRIUS

„Nekartosiu to dar kartą, nes tikrai nepatikėsi"

VRAINAS

Jie galvojo, kad sėdėsiu rankas sudėjęs taip pat ramiai kaip paskutiniu metu. Jie galvojo, kad ateis į mano teritoriją ir pagrasins. Jie galvojo, kad sutriksiu, kai pasakys stebuklingą žodį „Imunitetas". Ne, įvyko priešingai. Tai irgi jiems nelabai patiko. Prigriebiau Gabrianą ir liepiau galąstis nagus. Jis neprieštaravo. Pažadėjau sau, kad pagirsiu Neurodemonus už kūrybinį talentą. Toliau sekė labai paprasti dalykai: Demonų pilnas baras ir mano valdžia. Gerai žinojau, kad yra mieste baras, kuriame renkasi visokio plauko demonai. Jie norėjo karo, ketinau jiems tokį duoti. Todėl įsitikinęs, kuris yra Asuro demonas, paėmiau ir perpjoviau gerklę. Skirtumas, kodėl jis nepavirto vabalų krūva, Gabriano talentas pasidomėti kokiu ginklu tokį nudaigoti. Rankoje laikiau paprasčiausią durklą ir kol jis springo savo paties krauju, pabaigiau praktinę mintį teorine.

- Turbūt nereikia aiškinti, kas yra Herbicidai, - pasirėmęs į baro kraštą nusišypsojau. Jis springo ir duso. Gabrianas stūmė į baro pusę ir leido jam pasikankinti, graibant pirštais savo kruviną, žaizdotą gerklę. – Visgi, - numykiau. – Pasirodo šitas nuodas kovoja su nepageidaujamais organizmais, o tu ir esi nepageidaujamas organizmas šioje žemėje, - per barą pasilenkęs pačiupau servetėlę ir nuvaliau durklą. Asuro demonas lipo nuo kėdės, griuvo palei Gabriano kojas. Šis atsitraukė.

- Man dvigubą, - parodė pirštais Gabrianas barmenui. – Užtruksim.

Visiems matant, muzikai užtilus, slinko palei išėjimą, gelbėjosi. Kažkas dar norėjo jam tiesti pagalbos ranką, bet tuoj pat paleidau durklą į jų pusę. Kažkoks nepažįstamas demonas staigiai pasitraukė į dešinę. Durklas kiaurai įsmigo į sieną. Gabrianas perlipo dūstantį, dar gan ilgai besilaikantį Asuro demoną, pačiupo šotą ir užsivertė iki dugno. Pastūmęs liepė įpilti dar vieną.

- Žinutė visiems nepatenkintiems, kad kvėpuoju! - užrikau bare. Kas girdės čia, perduos kitiems. – Šitas laukia visų, kurie stos man skersai kelio, - nušokau nuo kėdės. – Nepalikau pragaro ir pragaras nepaliko manęs! – užrikau skėstelėdamas rankomis. – Jeigu rūpi pačių kailis, siūlau laikytis atokiai ir nesikišti. Gerai visi žino apie ką kalbu. Sulauksiu atsako, nebūsiu draugiškas, - nuėjęs ištraukiau durklą. Visi spoksojo į mane nekvėpuodami. Gabrianas užsivertė dar vieną ir išsitraukė piniginę, numesdamas kupiūrą, liepdamas pasilikti grąžą. Patraukiau link išėjimo, Gabrianas čiupo uždususį Asuro demoną už kojos ir truktelėjęs ėmė vilkti paskui. Kažkas dar ketino man pasipriešinti. Kažkas sumąstė, kad reikia išmėginti mano nervus. Prie pat išėjimo, vos tik atidariau duris, lėkė tiesiai į mane. Atsisukau ir suleidau nagus į gerklę, stipriai suspausdamas. Pakeičiau akių spalvą ir prisitraukiau prie savo veido kažkokį nusususį, baisų, randuotą demoną.

- Loganas valdo pragarą, - vos išvebleno jis. – Ugnis paklūsta jam, mes paklūstam jam, - sutraiškiau jo kaklą visiems gerai girdint ir atleidęs ranką numečiau palei savo kojas. Apsisukęs nešdinausi lauk ir Gabrianas paskui su visu Asuro demono lavonu.

Mes jį pakabinome antrame pragaro aukšte prie pat įėjimo į koridorius su perpjautu pilvu ir išvirtusiomis žarnomis, kabančiomis visu gražumu. Susimąsčiau tik dėl to ar Gabrianas praeis pragaro vartus, bet pasirodo Neurodemonai įdiegė jam genetinį kodą. Aukšto lygio chebra. Jie galvojo, kad Vraino nebėra. Galės apsvarstyti viską iš naujo.

******

Pamokoms buvo leista prasidėti tik po dviejų dienų. Iki tol visi sėdėjo užpakalius padėję prie savo rašomųjų stalų su įjungtais kompiuteriais. Aš? Aš savo pamokas vedžiau tik per praktiką. Juk neišdėstysi teoriškai, kaip smogti iš kojos priešui į kaktą. Šį kartą savo pamoką pradėjau mieste. Ta proga, kad jau visi turėjome rinktis netradicinėje vietoje, pradėjo snigti. Rojus ne gyvenimas.