It Hurts ( Zayn Malik )

9 dalis

*Melisandros pozicija*

Išlėkiau iš smuklės verkdama ir negalėjau patikėti, kodėl Zayn toks žiaurus? Jis kaip koks žvėris, kuris tik ir tikisi ką nors užpulti. Man jau darosi baisu būti prie jo. Aš žinau, kad jis mane gynė, tačiau tai jau buvo per žiauru.

Nusivaliau ašaras, kad matyčiau kur eiti, nors ir nežinojau kur. Staiga kažkas griebė mano ranką, apsisukau ir išvydau Zayn.

-Melisandra.- pasakė jis ir nuleido galvą.- Aš atsi...- pertraukiau jį.

-Paleisk mane.- sušnypščiau ir jis iškart paleido mano ranką.

Zayn priėjo žingsniu arčiau manęs, todėl aš atsitraukiau, bet jis vėl priėjo prie manęs, o man nebebuvo kur dėtis, nes mano nugara prisispaudė prie sienos.

-Melisandra, paklausyk.- jis pažiūrėjo man į akis, tačiau aš neklausiau jo.

-Tai tu paklausyk, Zayn.- pasakiau.- Daugiau prie manęs nesiartin.

-Melisandra.

-Tu monstras, Zayn! Tu kaip koks žvėris! Tavęs sutramdyti neįmanoma! Aš daugiau nebenoriu tavęs matyti!- rėkiau jam į veidą.

-Melisandra, nesakyk taip.- sušnypštė jis pro sukąstus dantis.

-Aš tavęs nekenčiu, Zayn! Aš nežinau, kodėl norėjau tau atsiduoti, kai turiu Flamurą!- vėl surėkiau ir pajaučiau smūgį sau į veidą. Parkritau ant žemės ir užsiėmiau už skruosto, kuris tvinkčiojo nuo smūgio.

-Melisandra, aš...- atsiklaupęs prie manęs norėjo kažką pasakyti, tačiau aš nusisukau nuo jo.

-Parvešk mane namo.- pasakiau ir bandžiau atsistoti.

Zayn norėjo mane pakelti, tačiau aš atsitraukiau nuo jo.

-Daugiau neliesk manęs, niekada.- pasakiau ir nieko daugiau nesakiusi įlipau į automobilį. Netrukus į mašiną atsisėdo Zayn. Jis atsisuko į mane, tačiau aš nusisukau į lango pusę.

Kaip jis drįso man trenkti? Aš buvau teisi, jis monstras, jis žvėris, kuris kelia ranką prieš moterį! Mano skruostu nusirito ašara, todėl aš greit ją nuvaliau, kad Zayn nematytų. Nenoriu, kad jis pagalvotų, kad aš silpna. Aš stipri! Aš įrodysiu, kad tokia esu.

-Ar labai skauda?- paklausė Zayn.

Atsisukau į jį ir nieko neatsakiusi vėl nusisukau.

-Aš labai atsiprašau, Melisandra, aš nesusivaldžiau.

-Man nerūpi, Zayn.- atsisukau į jį ir nusišypsojau.

-Tai tu man atleidi?- nudžiugęs paklausė jis.

-Aš niekada tau neatleisiu.- pasakiau ir nusisukau vėl į langą.

-Prašau, Melisandra.- maldavo jis.

-O, jau atvažiavom.- pasakiau pastebėjusi, jog mes stovime kieme. Išlipau iš mašinos ir nuėjau į namus.

-Sveiki, panele.- pasisveikino tarnaitė.

-Kur visi?- paklausiau.

-Svetainėje.- nusišypsojo ji.

Greitai nubėgau į savo kambarį ir pasiėmiau kosmetinę. Mano skruostas net pamėlinavo nuo smūgio. Pasiėmiau šiek tiek pudros ir papudravau savo skruostą. Kai baigiau pažiūrėjau į veidrodį. Gerai pasidirbėjau, nes smūgio beveik nematyti. Iš spintos išsitraukusi kelnes ir paprastą palaidinę ir apsivilkau jais. Tikrai neplanuoju būti namie.

Giliai įkvėpiau ir pradariusi savo kambario duris, nulipau laiptais į svetainę. Joje buvo visi išskyrus Zayn, todėl pasijaučiau ramiau. Priėjusi prie Flamuro nusišypsojau.

-Kur buvot su Zayn?- paklausė Ponia atitraukdama akis nuo knygos, kurią skaitė.

-Jis man aprodė miestą.- nusišypsojau.

-Tu dar nematei apylinkiu, taip?- paklausė Flamuras.

-Ne.- atsakiau ir jis paėmęs man už rankos tempėsi laukan. Aš sutrikau, tačiau leidausi vedama jo.

Flamuras nusivedė mane į arklides.

-Aš pamokysiu tave jodinėti, o tuo pačiu apžiūrėsim ir apylinkes.- nusišypsojo jis ir išvedė iš arklidžių du žirgus. Vienas buvo baltas, o kitas juodas.

-Aš noriu juodojo!- pareikalavau. Flamuras tik nusijuokė ir ir atvedė man juodą žirgą.

-Jo vardas Žaibas.- supažindino mane su žirgu. Aš apžiūrėjau žirgą, kuris buvo labai nuostabus. Apsisukau, nes norėjau Flamuro paklausti, kaip ant žirgo užlipti, tačiau išvydau ant žirgo atjojantį Zayn. Tik ne dabar! Prašau...

-Pasivyk mane!- sušuko Flamuras ir nujojo.

Aš visaip bandžiau užlipti ant žirgo, tačiau man nekaip sekėsi.

-Gal reikia pagalbos?- paklausė Zayn sukdamas ratus aplink mane ir mano žirgą.

-Ne.- atsakiau ir vis bandžiau užlipti ant Žaibo.- Po velnių.- sumurmėjau.

-Aš tau padėsiu.- pasakė Zayn ir nulipęs nuo savo žirgo priėjo prie manęs.- Tu turi savo koją įstatyti čia.

Aš padariau kas buvo liepta ir įstačiau koją į sagtį. Pasiėmiau už arklio pakinkų ir bandžiau perkelti koją per balną, tačiau man nekaip sekėsi, todėl vos nenugriuvau. Mane išgelbėjo Zayn. Jis rankomis sugriebė mano užpakaliuką ir bandė mane užsodinti ant žirgo, tačiau aš sustingau.

-Zayn.- sumurmėjau ir jis staigiai patraukė savo rankos nuo mano užpakaliuko, todėl aš neišsilaikiusi pargriuvau ant žemės, bent taip maniau. Pramerkiau akis ir išvydau Zayn veidą.

-Kvailys.- sumurmėjau ir nulipau nuo jo.

-Tu pati man sakei daugiau tavęs nebeliesti.- teisinosi jis.

-Koks skirtumas.- atsakiau ir vėl bandžiau užlipti ant savo žirgo. Ši kartą pasisekė. Nieko nelaukusi nujojau ta kryptimi, kuria išjojo Flamuras.

Neilgai trukus, aš nulipau nuo žirgo, nes prie medžio pamačiau gulintį Flamurą.

-Ar kas nutiko?- paklausiau jo.

Jis priėjo prie manęs ir apkabino.

-Daugiau manęs negąsdink.- sušnabždėjo jis.- jau maniau, kad tau kas nors nutiko. Kai pamačiau, jog tu nejoji paskuj mane, aš išsigandau.

-Man viskas gerai.- atsitraukusi pasakiau ir nusišypsojau.

-Kokia tu graži.- sumurmėjo jis ir mano skruostai nusidažė skaisčiai raudona spalva.

Jis žiūrėjo tai į mano lūpas, tai į akis. Flamuras po truputį artėjo mano veido link ir netrukus pajaučiau jo lūpas ant savųjų. Aš atsakiau į jo bučinį ir jis apsikabino mane, taip prisitraukdamas arčiau savęs. Aš nežinojau kur dėti savo rankas, todėl po lėto jas kėliau iki jo kaklo ir atsargiai jas ten palikau.

Atsitraukusi atmerkiau akis ir pro Flamuro petį pamačiau Zayn, kuris mus stebėjo. Jis atrodė įtūžęs, aš net išsigandau nuo jo minos. Zayn dar kartą pažiūrėjo į mane ir nujojo.

Nežinau kodėl, bet mane persmeigė kaltės jausmas.