It Hurts ( Zayn Malik )

6 dalis

*Zayn pozicija*

-Sakyk, ką aš čia veikiu, po velnių!- sušukau ir atsistojęs nuo lovos priėjau prie jos.

Ji nuleido galvą ir tylėjo. Aš grubiai rankomis paėmiau už jos smakro ir pakėliau, kad ji žiūrėtų į mano akis.

-Atsakyk man.- sukandęs dantis paliepiau.

-Aš aš...- teišlemeno ji, tačiau aš ją pertraukiau.

-Tai tu mane į sovo lovą įsitempei?- nusijuokiau.- Žinai ką, aš to iš tavęs nesitykėjau. Aš žinojau, kad anksčiau ar vėliau tu būsi mano, bet kad pati į lovą įsitemptum. To nesitikėjau.- vis dar juokiausi.

Melisandra nuleido akis ir pamačiau, jog ji pravirko.

-Per vėlu gailėtis.- nusijuokiau ir paleidau jos žandikaulį. Iš jos lūpų pasigirdo skausmo atodusis.

Ji susiėmė už žandikaulio ir patrynė jį.

-Negaliu patikėti, kad mano tėvai mano brolį ištekino už kalės.- tyčiojausi iš merginos.- Jei kada norėsi, gali ateiti dar pažaisti.

Ji pakėlė savo žalias akis į mane ir sukūkčiojo.

-Išeik.- paliepė ji.

-Ką?- nustebau.

-Prašau išeik.- sukūkčiojo.

Nieko nepasakęs palikau ją jos kambaryje. Ji tokia kekšė. Aš maniau, kad ji kitokia, kad ji tyra, tačiau aš klydau. Nors nieko ir neprisimenu, na ir neturėčiau, jug tikrai nemažai gėriau. O gal aš pats pas ją nuėjau? Ne, taip tikrai neturėjo nutikti. Aš norėjau, norėjau, kad ji pati, savo noru man atsiduotų. Na, kai tai nutiko, man kažkaip ji neberūpi.

Ji kekšė.

*Melisandros pozicija*

Kaip jis taip galėjo pasakyti? Jis pats pas mane atėjo! Bet aš tylėsiu, aš jam nieko neatsakiau. Gal bent dabar jis nuo manęs atstos.

Bet kodėl tada man taip skaudu?

Nuvijau visas mintis šalin ir nuėjau prie veidrodžio.

-Tu stipri, Melisandra. Tau turėtų nerūpėti jo nuomonė.- raginau save.

Dar kartą pasižiūrėjau į veidrodį ir nusišypsojau.

Aš turiu vyrą, kuris mane myli. Na, gal nemyli, bet jis tikrai manimi rūpinasi.

Išėjau iš kambario ir nuėjau Flamuro miegamojo link. Pravėriau duris ir pamačiau, jog Flamuras miega susirangęs paklodėje.

Nusijuokiau iš jo ir patyliukais nuėjau link jo. Kai jau buvau prie jo, man pasidarė nemalonu ir gėda.

Ką po velnių aš išvis veikiu jo miegamajame?

Jau norėjau išeiti, tačiau Flamuras griebė man už rankos.

-Ką tu darai?- paklausiau sumišusi.

Aš dabar gulėjau virš jo.

-Mėgaujuosi.- nusišypsojo jis.

-Na gi kuo?- pakėlusi antakį paklausiau.

Nuo kada aš tokia drąsi?

-Savo žmona.- nė nespėjau sureaguoti, kai Flamuras pakštelėjo man į žandą. Aš suaigedusi nuleidau galvą ir dabar man pasidarė dar nemaloniau, nes aš žiūrėjau į jo nuogą krūtinę.

Jis tik nusijuokė ir atsisėdęs ant lovos mane pasodino sau ant kelių.

-Nesigėdyk, Melisandra, tu juk mano žmona.

Aš suprantu, kad jis teisus, tačiau aš nesijaučiau kam nors įsipareigojusi. Po velnių, man jug tik septyniolika metų!

-Melisandra.- pamojo ranka Flamuras man prieš veidą.

-Taip, žinoma.- pralemenau ir pakilusi palikau jį vieną jo miegamajame. Nuėjau į savo kambarį ir nusivilkusi šortukus bei maikutę, apsivilkau raudoną pūstą suknelę, kuri puikiai man tiko. Pasidažiau lūpas raudonu lūpdažiu ir pažiūrėjusi į veidrodį nudžiugau.

Aš atrodžiau stulbinančiai!

Apsiaviau raudonus batelius ir išėjau iš kambario, tačiau susidūriau su kieta krutine. Pakėliau akis ir išvydau rūstų Zayn žvilgsnį. Jis tiesiog žiūrėjo į mane ir nieko nesakė, aš nuleidau akis ir norėjau praeiti pro jį, tačiau jis neleido, o sugriebė už mano rankos.

-Kur bėgi?- sušnabždėjo man į ausį.

Aš sudrebėjau ir nieko neatsakiau. Jis stipriau sugriebė mano ranką, tačiau aš nenorėjau jam nieko sakyti. Jis niekšas.

-Kaip nori.- pasakė ir paleido mano ranką, todėl aš nieko nelaukusi sprukau iš ten.

Kodėl jis su manimi taip elgiasi? Kodėl jis neatstoja? Aš jam nieko blogo nepadariau. Ne aš kalta, kad jis pamanė, jog mes permiegojome. Aš net nesuprantu kodėl aš apie jį galvoju, jis to nevertas.

Nulipau laiptais žemyn, papusryčiauti. Prie stalo jau buvo susirinkę beveik visi. Išskyrus Zayn. Su visais pasisveikinusi prisėdau prie Flamuro ir pradėjau valgyti. Bet tuomet prie stalo prisėdo Zayn. Jis sėdėjo prieš mane. Neapkenčiu jo.

-Sūneli, ar jau susiruošei?- paklausė Ponia Malik.

-Taip, Ponia Malik.- atsakė Zayn. Kur jis susiruošė? Kas čia vyksta?

-Ar ilgai ten būsi?- paklausė Ponas Malik.

-Apie mėnesį ar du.- ramiai atsakė Zayn ir toliau valgė.

Bet tada kur buvus, kur nebuvus turėjau prasižioti aš...

-Kur tu išvyksti?

Zayn pakėlė akis ir pažiūrėjo į mane.

-Vyksta karininkų apmokymai. Aš juos mokysiu.- šaltai atsakė ir toliau valgė.

Aš nusukau akis į savo lėkštę. Ar jis išvyksta dėl manęs? Ne, Melisandra, jug tai kvaila! Net jam...

Bet tada kodėl? Gal tikrai vyksta apmokymai?

-Melisandra.- pažadino iš minčių mane Flamuras.

-Taip.- atsisukusi į jį atsakiau.

-Eime atsisveikinti su Zayn.

Aš tik linktelėjau ir pakilusi nuėjau link durų. Zayn jau stovėjo ir atsisveikinėjo su savo motina, kuri be poliavos verkė. Ponas Malik vyriškai spustelėjo Zayn ranką ir kažką sušnabždėjo Zayn į ausį, kas privertė Zayn nusijuokti.

Flamuras taip pat atsisveikino su Zayn, todėl aš priėjau prie jo ir nusilenkiau. Jis nė nepažiūrėjo į mane. Aš tiesiog pakilau ir atsistojau greta Flamuro. Mes visi pamojome Zayn ir jis įsėdęs į karinį automobilį išvažiavo iš kiemo.

Iki, Zayn.