It Hurts ( Zayn Malik )

18 dalis

*Melisandros pozicija*

-Kaip suprasti?- paklausė Zayn ir jo akys pajuodavo.

-Tu išvyksi su Frėja į jos tėvų namus.

-Aš užmušiu savo motiną.- sumurmėjo Zayn ir trenkė į sieną.- Kodėl ji kišasi į mano gyvenimą?

-Zayn, tai buvo mano idėja.-pasakiau ir nuleidau galvą.

-Ką?- sutrikęs paklausė Zayn.

-Aš noriu, kad tu dingtum iš mano gyvenimo.- atsidusau ir pasiryžau pakelti galvą.

-Nejaugi tu man nieko nejauti?- paėmęs už mano rankų paklausė Zayn.

-Atleisk, Zayn.- pasakiau ištraukusi savo rankas iš jo.- Aš esu skirta Flamurui, tu turi su tuo susitaikyti.

-Aš negaliu! Kaip tu nesupranti, kad aš tave be proto įsimylėjau?- sarkastiškai nusijuokė Zayn.

-Zayn, prašau liaukis.

-Aš negaliu, aš tave myliu!

-Tai tik užgaida, Zayn. Vos mane gavęs, tu manęs nebenorėsi. Tai tik kvaila užgaida!- nusijuokiau.

-Tai meilė, Melisandra!- pasakė jis ir apsikabino mane, tačiau aš atsitraukiau nuo jo.

-Tu pats man sakei, kad niekada nemylėsi, Zayn.

-Bet myliu, Melisandra.- pakėlęs mano smakrą pasakė Zayn.

-Atleisk, Zayn, bet aš negaliu.- pasakiau ir palikau jį vieną arklidėse.

Ėjau namų link ir valiausi ašaras, kurios be paliavos ritosi mano skruostais. Aš myliu tave, Zayn, tačiau mūsų meilė neįmanoma. Jis nieko nesupranta, nieko! Jei galėčiau būčiau su juo, tačiau aš negaliu, aš turiu Flamurą, aš jo žmona, aš jam skirtoji. Tiesiog negaliu užtraukti gėdos savo tėvams ir nenoriu skaudinti Flamuro, kuris nieko dėtas, jis visiškai nekaltas, kad aš įsimylėjau Zayn.

-Panele, ar jums viskas gerai?- paklausė liokajus, kai priėjau prie namų durų.

-Taip, tiesiog susigraudinau, juk vestuvės.- bandžiau nusišypsoti, tačiau man nesisekė.

Įėjau į vidų ir mane pasitiko susirūpinusios Ponios Malik veidas.

-Ar radai jį?

-Taip, jis turėtų greitai ateiti.- nusišypsojau ir Ponia nudžiugo.

Vaikščiojau po salę, kol galiausiai radau Frėją su Flamuru, kurie kalbėjosi, nors mačiau, jog Frėja buvo sunerimusi.

-Gal matei kur Zayn?- susinervinusi paklausė ji manęs.

-Taip, jis tuoj ateis.- nusišypsojau.- Vestuvinis jaudulys.

-Melisandra, galim pakalbėt?- paklausė Flamuras ir aš linktelėjau. Jis mane nusivedė atokiau nuo kitų.

-Klausau tavęs.- pasakiau jam.

Flamuras greitu judesiu prisitraukė mane prie savęs ir įsisiurbė į lūpas. Aš greitai atsakiau į jo bučinį ir įvėliau savo pirštus į jo plaukus. Flamuras savo rankas uždėjo man ant liemens ir dar arčiau prisitraukė mane arčiau savęs. Dabar tarp mūsų nebuvo nė tarpo. Mums pritrūkus oro atsitraukėme.

-Kas tai buvo?- nusijuokiau.

-Tiesiog... mhmm... Po velnių, aš taip tavęs noriu.- pasakė Flamuras ir tai mane išmušė iš vėžių. Jis toks drąsus, man net keista darosi.

-Gerai, mano drąsuoli, gal jau eime?

-Žinoma.- pasakė jis ir paėmęs už mano rankos, sunėrė mūsų pirštus.

Grįžome į salę ir pamatėme, jog Zayn su Frėja jau kartu stovi salės viduryje. Zayn žvilgsnis nukrypo į mano ir Flamuro sunertus pirštus. Jo akys pakilo iki manųjų ir mūsų žvilgsniai susirakino. Atrodo galėčiau visą gyvenimą žiūrėti į jo šokoladines akis, tačiau nutraukiau akių kontaktą. Man reikia jį užmiršti, tai mums abiems bus geriau.

Prasidėjo ceremonija. Jie atsistojo prie altoriaus ir kunigas pradėjo savo ilgą kalbą. Nesiklausiau ką jis kalbą, nes man buvo neįdomu, o gal skaudu?

-Panele, Frėja Salem, ar imate į vyrus Poną Zayn Malik?- paklausė kunigas.

-Taip!- suspiegė Frėja.

-Pone, Zayn Malik, ar imate į žmonas Panelę Frėją Salem?

-Taip.- atsakė Zayn.

-Galite pabučiuoti nuotaką.- pasakė kunigas, todėl Frėja čiupo Zayn rankomis už kaklo ir įsisiurbė jam į lūpas kaip kokia siurbėlė.

Visi pradėjo ploti, todėl ir aš taip dariau, nors mano širdis rėkte rėkė iš skausmo.

-Jie graži pora, ar ne?- atsisukęs į mane paklausė Flamuras.

-Taip, jie tinka vienas kitam.- sumurmėjau.

Visi sveikino jaunuosius, todėl ir mes prie jų nuėjome. Stipriai apkabinau Frėją.

-Būk laiminga.- sušnabždėjau ir atsitraukiau. Jos veidą puošė plati šypsena.

Flamuras priėjo prie Zayn ir paspaudęs jo ranką apsikabino ir kažką sušnabždėjo, tačiau aš negirdėjau. Kai jie atsitraukė vienas nuo kito, aš priėjau prie Zayn ir apsikabinau.

-Aš tai padariau tik dėl tavęs.- sušnabždėjo man į ausį jis.

Atsitraukiau nuo jo ir pažiūrėjau į jos akis. Jose mačiau didžiulį skausmą, tačiau nieko negalėjau padaryti. Nuleidau galvą ir nuėjau prie Flamuro.

-Jiems jau laikas vykti.- pasakė Ponia Malik priėjusi prie manęs ir Flamuro.

-Ką?- sutrikau.- Taip greitai?

-Nenoriu, kad Zayn sugalvotų ką nors beprotiško.- sumurmėjo ji.

-Mes su Melisandra palydėsime juos.- pasakė Flamuras ir paėmęs už mano rankos išsitempė į lauką.

Palaukėme apie dešimt minučių ir lauke taip pat pasirodė Zayn su Frėja. Zayn tikrai neatrodė laimingas.

-Tikiuosi tu būsi laimingas, brolau.- pasakė Flamuras lydėdamas juos iki karietos, kol aš vilkausi iš paskos.

Zayn nieko neatsakė, o tiesiog įlipo į karietą, o po jo Frėja. Jos tėvai jau buvo karietoje ir kažką aptarinėjo.

Jų karieta pajudėjo iš vietos ir jie pranyko už vartų.

-Iki, Zayn.