It Hurts ( Zayn Malik )

20 dalis

*Melisandros pozicija*

Visi susėdome prie stalo ir kantriai laukėme vakarienės. Aš po staltiese vis krapščiau savo nagus ir nepakėliau akių, nes Zayn sėdėjo man iš dešinės, o Flamuras iš kairės. Atsisukau į Flamurą ir droviai šyptelėjau.

-Zayn, kaip frontas?- paklausė Flamuras.

-Nieko įdomaus.- sumurmėjo Zayn ir pradėjo valgyti maistą, kurį tik ką atnešė.

-O kaip reikalai su Frėja?- neatlyžo Flamuras.

-Puikiai.- atsakė Zayn ir tęsė valgymą.

Aš retkarčiais atsisukdavau į jį, tačiau jis nusisukdavo nuo manęs ir nesudarydavo akių kontakto. Mes sėdėjome tyloje, todėl man pasidarė kiek nuobodoka. Atsisukau į Zayn, o jis nuleido akis į lėkštę. Sukaupiau visą drąsą ir pagaliau prabilau.

-Kodėl neatsivežiai Frėjos?- greitai sumaliau ir atsidusau.

Zayn atsisuko į mane ir pagaliau sudarė akių kontaktą. Mačiau, jog jam nepatiko šis klausimas.

-Todėl, nes ji yra mano žmona ir daro tai, ką aš pasakau.- pasakė jis ir nusisuko nuo manęs.

Aš minutėlę sėdėjau ir bandžiau suvokti jo pasakytus žodžius. Kaip visa tai suprasti? Tai Frėja neatvyko čia, nes Zayn taip liepė? Kodėl? Mano smalsumas tuojau mane pribaigs!

-Bet kodėl?- paklausiau jo ir ponia Malik atsikrenkštė, tačiau nekreipiau į tai dėmesio.

-Melisandra, nesikišk ten, kur tau ne vieta.- pasakė Zayn nė neatsisukęs į mane.

-Aš turiu žinoti, ji mano draugė!- pakėliau savo balso toną.

-Melisandra!- mane ramino ponia Malik.

-Ji nebe tavo draugė.- pasakė Zayn ir pakilęs nuo stalo išėjo iš valgomojo.

Norėjau pakilti iš savo vietos ir nusekti paskui jį, tačiau Flamuras mane sustabdė.

-Melisandra, tai jų reikalai.- pasakė jis.

-Bet ji mano draugė.- suzyziau.

-Gal ji ir tavo draugė, tačiau Zayn jos vyras, tu turi tai suprasti.

-Bet...- mane vėl nutraukė Flamuras.

-Jokių bet, Melisandra, aš pasakiau, kad tu nesikiši ir taškas.- aš pažiūrėjau į jį nesupratusi ir pakilau nuo stalo.

-Kur susiruošei?- paklausė ponia Malik.

-Dingo apetitas.- sušnypščiau ir pažiūrėjau žvilgsniu kupinu pykčio į Flamurą.

Palikau juos vienus valgomajame. Nuo kada Flamuras man taip vadovauja? Aš jam ne kokia vergė ar tarnaitė, aš jo žmona, po velnių! Ugh, visi šiuose namuose mane nervina! Zayn su savo abejingumu, Flamuras su vadovo inkstinktu, o ponia Malik su jos padorios bei geros žmonos pamokėlėmis. Dėkui Dievui, kad bent ponas Malik yra tarnyboje ir man nevadovauja. Jis jau kurį laiką yra išvykęs. Bent jis man neknisa proto.

Lipau laiptais į miegamąjį, tačiau užkliuvau ir jau maniau, kad pargriūsiu nuo laiptų, tačiau mane kažkas sugavo. Atmerkiau nuo išgąsčio užmerktas akis ir sutikau dvi rudas.

-Turėtum būti atsargesnė.- sumurmėjo Zayn ir pastatė mane ant laiptų.

-Ačiū.- padėkojau jam.

Jis lipo laiptais į viršų, o aš paskui jį. Tarp mūsų tvyrojo nejauki atmosfera, tačiau ji dingo vos man įėjus į savo miegamąjį. Dar sustojau koridoriuje pažiūrėti kol Zayn nueis į savo kambarį ir greit nuėjau į savąjį.

Užvėriau užuolaidas ir persirengiau į pižamą. Iš spintos išsitraukiau pagalvę ir antklodę ir atsisėdau ant lovos. Netrukus prasivėrė mano kambario ir įėjo Flamuras. Jis prasisagstė savo marškinius ir numetė juos ant grindų. Aš vos tvardžiausi jam nesurėkusi, kad jis viską sutvarkytų. Kai jis norėjo nusimauti kelnes aš jį sustabdžiau.

-Nesirenk.- paliepiau jam.

-Kodėl?- paklausė sutrikęs Flamuras.

-Tu nemiegosi čia.- pasakiau.

-Dar ir kaip miegosiu, čia mano miegamasis.- nusijuokė jis.

-Štai tavo pagalvė ir antklodė, tu miegosi svečių kambaryje.- pasakiau ir pakilusi nuo lovos sukryžiavau rankas.

-Ką?! Kaip suprasti?

-Aš ne šuo, Flamurai, aš tavo žmona!- pakėliau balso toną.

-Tu dar ne mano žmona.- sumurmėjo Flamuras ir tai perpildė mano kantrybės taurę.

-Marš iš kambario!- surikau.

-Koks skirtumas.- sumurmėjo jis ir pasiėmęs pagalve su antklode ruošėsi išeiti, tačiau aš nuėjau prie durų ir jam jas pradariau.

-Juk aš vergė, ar ne!- surėkiau jam į veidą.

-Būk kuo nori, man nesvarbu.- pasakė jis ir išėjo iš kambario.

Atsistojau tarpduryje ir žiūrėjau kaip jis dingsta koridoriuje.

-Ir kad negrįžtum, kol nesuprasi kas aš tau esu!- sušukau.

Pasukau galvą į dešinę ir pamačiau, jog Zayn stovėjo savo kambario tarpduryje pusnuogis. Jo veide mačiau šypseną, tačiau jis greitai surimtėjo.

-Ko čia juokiesi, mhm!- sušukau jam. Jis iškėlė rankas ir įėjo į savo kambarį.- Mulkis.- sumurmėjau ir grįžau į savo kambarį.

-Jūs abu mulkiai.- sumurmėjau ir atsiguliau į lovą. Užmerkiau akis ir panirau į gilų miegą.

Išgirdau duženų garsą, todėl pakilau iš lovos. Kas, po velnių, čia vyksta!? Atsistojau ant šalto grindinio ir nupėdinau iki durų. Atsargiai jas pravėriau ir pamačiau koridoriuje juodą siluetą.

-Kas čia?- sumurmėjau.

-Po velnių.- sumurmėjo balsas.

Išėjau iš kambario ir nuėjau to žmogaus link, nors ir nemačiau kur einu, nes buvo tamsu, nors į akį durk. Ėjau, kol už kažko neužkliuvau ir ant kažko užvirtau. Pramerkiau akis ir pamačiau, jog aš guliu ant Zayn.

-Nulipk nuo manęs.- sumurmėjo po ilgos tylos Zayn.

-Uoj, atleisk.- pasakiau ir pakilau nuo jo.- Ką čia darei?

-Ėjau į virtuvę.- sumurmėjo jis ir net tamsoje mačiau kaip jo akys žiba. Zayn akys perbėgo per mano kūną, kurį dengė ploną medžiaga, tačiau greitai nusuko akis.

-Kodėl tu negali į mane žiūrėti, Zayn? Ar aš kažką blogo padariau?- sutrikusi paklausiau.

-Man negalima, Melisandra.- pasakė nusisukęs Zayn.

-Kas negalima? Zayn, aš tavęs nesuprantu!- sušnypščiau garsiau ir jis akimirksniu prie manęs atsiradęs uždengė mano burną savo delnu ir prispaudė mane prie sienos.

-Tai ne tavo reikalas.- pasakė Zayn žiūrėdamas man į akis. Aš buvau taip arti jo, kad net užuodžiau jo kvapą, net galėjau jį paliesti, tačiau man nevalia to daryti, kad ir kaip to norėčiau.

-Zayn, tai susiję su manimi, aš privalau žinoti.- prabilau vos Zayn man atidengė burną.

Zayn atsitraukė nuo manęs ir atsiduso.

-Kai kas sužinojo apie mus.

Kadangi jau dvidešimta dalis, tai skelkit nuomones ;D