It Hurts ( Zayn Malik )

25 dalis

*Melisandros pozicija*

Susiėmiau už kelių ir verkiau. Žiūrėjau į lovoje gulintį vaikino kūną ir šlykštėjausi juo. Aš noriu tai pamiršti, bet negaliu... Aš bijau jo, aš bijau Flamuro. Jis manimi pasinaudojo kaip kokia šiukšle! Rankomis stipriau apsikabinau kelius ir padėjau ant jų galvą. Verkiau ir žiūrėjau į langą, kuriame jau tekėjo saulė... Staiga kūnas lovoje sujudėjo, todėl aš nustojau verkusi ir net kvėpavusi, aš sustingau. Vaikinas pakilo nuo lovos ir atsisėdo. Nuleidau galvą ir žiūrėjau į savo kojų pirštus.

-Melisandra?- pasigirdo vaikino balsas, tačiau aš jį ignoravau. Aš negalėjau žiūrėti jam į akis, po to, kai jis su manimi taip pasielgė.- Aš toks niekšas.- sušnabždėjo jis.

Vaikinas nulipo nuo lovos ir prisislinko prie manęs, tačiau aš atsitraukiau toliau nuo jo.

-Melisandra, aš apgailestauju... Aš nežinau kas man nutiko...

-Tiesiog užsičiaupk.- sumurmėjau giliai įkvėpdama, kad nepravirkčiau.

-Melisandra.- pasakė Flamuras ir bandė mane paliesti.

-Neliesk manęs! NIEKADA!- pasakiau atsisukusi pykčio kupinu žvilgsniu.

-Aš atsipra...- nebaigė sakyti Flamuras.

-Daugiau nekalbėk su manimi ir nesirodyk man akyse.- pasakiau atsisukusi į jį.- Tu ne vyras.

Flamuras pakilo nuo grindų ir greitai apsirengęs išlėkė iš kambario. Vos jam išėjus aš vėl pravirkau. Man viso to per daug! Paėmiau ant naktinio stalelio stovėjusią skrynelę ir mečiau ją ant grindų. Griebiau patalus ir sviedžiau juos kur papuolė.

-Nekenčiu tavęs!- surėkiau ir man buvo nesvarbu, kad kas nors gali tai išgirsti, aš įskaudinta.

Pradariau spintą ir paėmusi Flamuro drabužius, suplėšiau juos.

-Aš tavo gyvenimą paversiu pragaru!- sušukau.- Aš nepasiduosiu!

Su griausmu uždariau spintos duris ir apsivilkau paprastą suknelę, kuri siekė grindis ir buvo juoda. Įsispyriau į balerinos batelius ir išėjau iš kambario. Pažiūrėjau į koridorių ir jo gale pamačiau stovintį Zayn, kuris stovėjo sutrikęs.

-Kas nutiko, Melisandra?- paklausė jis ir ėjo link manęs.

-Nieko.- greitai atsakiau ir traukiau nuo jo, tačiau jo žvilgsnis nukrypo į mano kambarį, todėl aš greitai uždariau duris, kad jis nematytų netvarkos.

-Melisandra.- suurzgė jis.

-Nesikišk, Zayn.- pasakiau ir bandžiau pro jį praeiti, tačiau jis sustabdė mane už rankos ir patraukė plaukus nuo mano kaklo.

-Kas čia?- paklausė jis rodydamas man į kaklą. Pribėgau prie veidrodžio, esančio koridoriuje ir pamačiau ant savo kaklo meilės žymę.- Tai ne mano darbas, Melisandra.- suurzgė Zayn ir pamačiau, jog jis stovi už manęs. Jis greitu judesiu atsuko mane į save.

-Kieno tai darbas?- paklausė Zayn ir mačiau kaip jo žandikaulio linija ryškėja.

-Tai ne tavo reikalas, Zayn.

-Tai Flamuro darbas, tiesa?- paklausė Zayn ir prispaudė mane prie veidrodžio. Bandžiau nepasiduoti skausmui, kuris užvaldė mano pilvo apačią ir man pavyko.

-Pasitrauk, Zayn.- suurzgiau ir bandžiau jį nustumti nuo savęs.

-Melisandra?- klausiamai į mane pažiūrėjo Zayn. Aš nusisukau ir nusivaliau ašarą, kuri nusirito mano skruostu.- Kas tau nutiko?

-Nieko.- pasakiau ir pastūmusi Zayn nubėgau į apačią. Aš tiesiog nenorėjau grįžti į TĄ kambarį. Man darosi skaudu vien prisiminus kaip Flamuras mane lietė. Nulipau laiptais ir susidūriau su Frėja.

-Melisandra?- ji pažiūrėjo į mane. Bandžiau nusisukti, kad ji nepamatytų mano apsiašarojusio veido, tačiau man nepavyko, nes Frėja atsuko mane į save.- Tu man privalai pasakyti kas tau nutiko.- pasakė ji ir aš nieko nelaukusi puoliau į jos glėbį ir dar labiau pravirkau.

-Man nieko nenutiko.- sukūkčiojau.

-Bent jau man nemeluok- subarė mane atsitraukdama.

-Nekreipk dėmesio, aš tiesiog labai jautriai reaguoju, kad tu grįžai.- pasakiau, tačiau Frėja primerkė akis.

-Gerai, matau, kad tu nenori pasakoti, todėl nekamantinėsiu tavęs.

-Ačiū.- sušnabždėjau. Apsisukau, nes išgirdau, jog kažkas lipa laiptais. Zayn. Aš dabar nenoriu jo matyti, jis negali sužinoti ką man padarė Flamuras... Juk jis pats sakė, jei mane kas nors palies, aš galėsiu apie jį pamiršti...

Jis keistai pažiūrėjo į mane, tačiau aš nusukau žvilgsnį nuo jo. Frėja pribėgo prie Zayn ir norėjo jam pabučiuoti į skruostą, tačiau jis ją atstūmė.

-Frėja, nenervink manęs.- suurzgė jis ir nenuleido akių nuo manęs, kas mane trikdė. Jis reikalavo paaiškinimo.

-Labas rytas!- sušuko ponia Malik lipdama laiptais. Aš buvau nustebusi, kad ji tokios geros nuotaikos...

-Kas turėjo nutikti, kad net ant ponios Malik veido atsirado šypsena?- nusijuokė Zayn.

-Aš laukiu šeimos pagausėjimo!- sukrykštavo ji ir Zayn pavartė akis.

-Ponia Malik, nepradėkit, mes su Frėja apie vaikus negalvojame.

-Aš kalbu ne apie jus.- pasakė ji ir priėjo arčiau manęs ir paėmė man už rankos. Aš stebėjau ją ir nesupratau apie ką ji kalba.- Melisandra, aš labai džiaugiuosi dėl tavęs ir Flamuro!

-Apie ką jūs kalbate? Aš jūsų nesuprantu.- suraukiau antakius, tačiau ji vėl nusijuokė.

-Aš buvau jūsų kambaryje, mieloji. Mačiau koks jis.- pakilnojo antakius ji. Atsisukau į Frėja, kuri džiaugsmingai nusišypsojo. Tada mano žvilgsnis nukrypo į Zayn, kuris neatrodė laimingas. Jis buvo įtūžęs.

Gal turit idėjų istorijos pabaigai? :D ( nors ir nemanau jos dar baigti :') )

P.S. pirmoji mergina nuotraukoje yra Melisandra, o antroji - Frėja. :)))