It Hurts ( Zayn Malik )

10 dalis

*Melisandros pozicija*

Kartu su Flamuru parjojome namo. Atsargiai su Flamuro pagalba nulipau nuo žirgo.

-Ačiū.- sumurmėjau.

Jis man tik nusišypsojo ir pradėjo žirgams nuimti balnus. Jau buvau nusisukusi ir ketinau eiti į namus, tačiau Flamuras mane sustabdė.

-Aš labai džiaugiuosi, kad mes palaipsniui suartėjame.- prisipažino jis ir nuleido galvą.

-Aš taip pat džiaugiuosi.- nusišypsojau.

-Ar atleisi man?- paklausė jis pakėlęs akis į mane.

-Tu už nieką neturi atsiprašinėti, Flamurai.- nusijuokiau.

-Aš kalbu apie savo mamą.- sumurmėjo jis.- Ji negražiai su tavimi elgiasi.

-Aš suprantu ją. Jai sunku priimti naują žmogų į savo šeimos ratą.

-Bet ji vis tiek neturi pagrindo taip su tavimi elgtis.- prieštaravo man jis.

-Man viskas gerai, Flamurai.- priėjusi arčiau jo pasakiau.- Palaipsniui aš pelnysiu jos pasitikėjimą.

Jis plačiai nusišypsojo ir pabučiavo mano viršugalvį.

-Tikiuosi.

Aš nieko jam daugiau neatsakiau, o tiesiog apsisukau ir nuėjau į namus. Apsižvalgiau ir mano laimei, nieko nesutikau. Užlipau laiptais į sao kambarį ir pamačiau, jog jame nebėra mano daigtų. Kas per velnias!? Dideliais žingsniais nužingsniavau iki tarnaičių kambario ir net nesibeldusi užėjau.

-Kur mano daiktai?- įpykusi paklausiau.

-Ponia liepė juos pernešti į Ponaičio Flamuro kambarį.- teisinosi viena.

-Kur dabar yra Ponia?

-Savo kambaryje.

Aš palikau tarnaičių kambarį ir nuėjau į Ponios miegamąjį.

-Kokią jūs teisę turite imti mano daiktus?- įsiveržusi į kambarį paklausiau.

-Ką tu veiki mano kambaryje, akiplėša tu?- surėkė ji ir mano nervai plyšo pusiau. Aš neleisiu, kad ji kištųsi į mano asmeninį gyvenimą, o tuo labiau neleisiu jai manęs žeminti.

-Jūs galite eiti į manąjį kada norite, tai kodėl aš negaliu daryti tą patį?

-Tylėk!- surėkė ji.- Tu neišauklėta suskurdele!

-Žinot ką, jei kas ir yra neišauklėta suskurdelė, tai esate JŪS!- sušukau ir išlėkiau iš jos kambario.

Nežinau kodėl, bet aš pravirkau. Man niekada nepatiko tokie konfliktai. Gal savo pasakytų žodžių ir gailėsiuos, tačiau dabar man tai nerūpi. Juk ji neturėjo teisės liesti mano daiktų?

Nuėjau į Flamuro miegamąjį ir pamačiau jį gulintį ant lovos.

-Kodėl tavo daiktai pas mane?- sutrikęs paklausė jis.

-Tavo motina.- sumurmėjau ir sušniurkščiau nosimi.

-Kas nutiko?- priėjęs prie manęs paklausė.

-Nieko.- nusivaliau ašaras ir bandžiau sutramdyti savo kvėpavimą.

Jis nieko neatsakė, o tiesiog išėjo iš kambario. Aš giliai atsidusau ir iš spintos išsitraukiau baltą suknelę. Apsivilkau ją ir atsiguliau į lovą.

Aš noriu namo... Man per daug dramų, aš noriu vėl būti vaikas, kuriam niekas nerūpi. Aš noriu ramybės.

Buvau net nepajutusi, jog užmigau. Pakilau nuo lovos ir pažiūrėjau į laikrodį, kuris kabojo virš lovos. Trečia nakties. Pažiūrėjau į lovą, Flamuro nėra, reiškias jis miega kažkur kitur. Išlipau iš lovos ir pradariusi savo kambario duris tyliai laiptais nulipau iki virtuvės, nes užsinorėjau atsigerti.

Pasiėmiau gertuvę ir iš jos įsipyliau į stiklinę vandens. Apsisukau ir išvydau Zayn, kuris stovėjo tarpduryje. Aš visa sudrebėjau iš baimės, bet neparodžiau jam to. Atsigėriau vieną gurkšnį vandens ir man iškart pasidarė geriau. Zayn priėjo prie manęs ir aš sustingau. Jis taip pat pasiėmė stiklinę ir įsipylė vandens.

Aš sekundę stebėjau jį, tačiau greit nusukau akis į kitą šoną.

-Melisandra.- sušnabždėjo jis.- Tai skaudina.

Aš atsisukau į jį ir nesupratau ką jis turi omenyje.

-Man skauda, Melisandra.- vėl sušnabždėjo jis.- Mintis, kad tu esi jo, mane žudo iš vidaus. Kai tik pagalvoju, jog jis gali tave liesti, man norisi jį pasmaugti savomis rankomis.- atsiduso Zayn.- Kai pamačiau jus po tuo medžiu mane užvaldė pavydas. Aš noriu, kad tu būtum tik mano, tačiau tai neįmanoma...Po velnių, tu esi mano brolio!

Aš žiūrėjau jam į akis ir bandžiau įsiminti kiekvieną jo žodį. Jis nuleido galvą ir pastebėjau, jog juo skruostu nusirito ašara. Ranka pakėliau jo smakrą ir susitikau jo rudas akis. Nykščiu nuvaliau jo ašaras.

-Zayn.- sušnabždėjau.

-Aš prašau tavęs, kad tu man atleistum, Melisandra.- sušnabždėjo jis.- Aš žinau, kad negaliu konkuruoti su savo broliu dėl tavęs, nes aš tavęs nevertas, Melisandra. Aš tave tik skaudinu. Net kai noriu padaryti ką nors gera, viskas pasidaro dar blogiau.

-Zayn.

-Prašau tavęs tik atleidimo ir daugiau aš tau netrukdysiu. Daugiau tavęs neskaudinsiu.

-Zayn, aš tavo, nejaugi tu pamiršai?- paklausiau ir jo akys sublizgėjo.- Tai byloja tatuiruotė ant mano kūno ir aš pati.-sušnabždėjau.- Aš tavo, Zayn, tik tavo.

Jis žiūrėjo man į akis ir artėjo link mano veido. Kai jo lūpos beveik lietė manąsias jis sustojo. Jau jaučiau jo karštą kvėpavimą sau į lūpas. Aš neiškentėjus sujungiau mūsų lūpas. Zayn nusišypsojo per bučinį. Bučinys buvo pilnas aistros ir geidulio. Aš įvėliau savo rankas jam į plaukus, o jis savo rankomis tyrinėjo mano nuogas kojas. Zayn pradėjo glostyti vietą ant kurios yra tatuiruotė.

-Mano.- sušnabždėjo atsitraukęs, bet tada vėl sujungė mūsų lūpas.

Na merginos, gal išreikšite nuomones apie šią istoriją? ( Visgi jubiliejinė dalis.) Man labai jos svarbios! Beje, ačiū, kad skaitote!