It Hurts ( Zayn Malik )

13 dalis

*Zayn pozicija*

Ieškojau Melisandros, tačiau ji lyg skradžiai žeme pradingo.

-Po velnių, kur ji.- sumurmėjau, nes norėjau jos atsiprašyti, nors pats nežinau už ką. Tiesog man reikia jos. Ugh! Aš toks susimaišęs su savo jausmais.

-Zayn.

Apsisukau ir išvydau savo motiną.

-Ko nori?- šaltai atsakiau ir ji dar labiau suraukė savo ir taip raukšlėtą kaktą.

-Mums reikia pasikalbėti.- ji pasakė ir norėjo man paimti už rankos, tačiau aš ją patraukiau.

-Mes neturim apie ką kalbėti.- šaltai atsakiau.- Tau gal pasireiškė motiniškas instinktas, Ponia Malik?- pašaipiai paklausiau ir nusijuokiau.

-Tu pats kaltas, Zayn.- sumurmėjo ji ir aš prunkštelėjau.

-Tu esi pats žiauriausias žmogus visoje visatoje, Ponia Malik.- pasakiau tiesiai jai į veidą, tačiau ji nereagavo į mano žodžius.

-Zayn, aš manau, kad tau reikia surasti nuotaką.- ji greitai pasakė ir nenutraukė akių kontakto.

-Man nereikia jokios nuotakos, po velnių!- sušukau ir spyriau į kėdę, kuri buvo netoliese.

-Apsiramink, Zayn.- ji pasakė ir aš vėl nusijuokiau.

-Neaiškinkit man, Ponia Malik.- pasakiau ir nuėjau nuo jos.

Aš norėčiau ją pasmaugti savomis rankomis... Kodėl, po velnių, ji kišasi į mano gyvenimą! Aš noriu Melisandros, aš noriu tik jos, tačiau aš ją labai įskaudinau, nes nepasakiau, kad ją myliu. Kaip ji nesupranta, kad man sunku laidytis tokiais žodžiais.

Nuėjau į svetainę ir joje pamačiau Melisandrą juokiantis. Ji tokia graži, jos šypsena apakina. Aš taip pat nusišypsojau ir artėjau link jos, tačiau pamačiau šalia jos Flamurą, kuris rankomis kuteno jos liemenį. Suspaudžiau savo kumščius ir bandžiau nusiraminti, tačiu man nekaip sekėsi, nes prieš akis išdygsta vaizdas, kaip Flamuras liečia Melisandrą.

-Flamurai, tave kviečia Ponia Malik.- pasakiau priėjusi prie jų ir kai Melisandra išgirdo mano balsą, jos šypsena pradingo nuo jos gražaus veido.

-Iki, mieloji.- pasakė Flamuras ir išėjo.

-Mieloji.- sumurmėjau.

-Zayn, netrukdyk man, kai esu su Flamuru.- suzyzė ji.

-Nuo kada jis tave vadina mieląja?- ignoruodamas jos žodžius paklausiau.

-Nuo tada, kai jis tapo mano vyru.- pasakė ji ir norėjo išeiti, tačiau aš ją sustabdžiau.

-Kaip suprasti?- paklausiau žiūrėdamas į jos nuostabias akis.

-Aš su juo permiegojau, Zayn.- nusijuokė ji.

-Ką?- sutrikęs paklausiau ir stipriau suspaudžiau jos ranką.

-Aš jo žmona, Zayn. Aš tik atlieku savo pareigą.- pasakė ji ir ištraukė savo ranką iš manosios.

Aš jaučiau, kai mano kūnu greičiau pradėjo tekėti kraujas. Nesusilaikiau ir trenkiau į stalelį, kuris buvo netoliese ir Melisandra krūptelėjo.

-Tu tu...- norėjau kažką pasakyti, tačiau negalėjau. Aš nežinau ką apie ją manau po šitokio poelgio. Aš manau, kad ji nori manęs, ji sakė, kad myli mane, ji sakė, kad nori, jog tik aš ją liesčiau, tačiau ji melavo. Ji tik melavo.

Palikau ją vieną svetainėje ir užlipau laiptais į savo kambarį. Stipriai trenkiau durimis ir spyriau į jas. Ji turėjo būti mano! Tik MANO!

Staiga prasivėrė mano kambario durys ir pro jas įėjo Melisandros draugė Frėja.

-Ko tau čia?- šaltai paklausiau, kai ji uždarė mano kambario duris.

-Aš sunerimavau, kai pamačiau, kad tu toks susinervinęs atėjai į savo kambarį.- teisinosi ji.

-Man viskas gerai, gali eiti iš čia.- sumurmėjau, tačiau ji priėjo prie manęs ir palietė mano pečius savo rankomis.

-Atsipalaiduok, Zayn.- sušnabždėjo man į ausį ji pasistiebusi.- Aš galiu tave nuraminti.

Atsisukau į ją nesupratęs, tačiau ji jau buvo pusnuogė prieš mane.

-Ką tu sumanei, Frėja?- paklausiau, kai ji priartėjo prie manęs.

-Nieko.- ji pasakė ir suko savo plaukus aplink pirštą.

-Kur Melisandra?- lyg iš niekur nieko paklausiau.

Frėja priėjo dar arčiau manęs ir pasistiebė iki mano lūpų.

-Nežinau, ji turbūt su Flamuru.- pasakė gundančiai ji ir aš susinervinęs grubiai griebiau merginai už liemenio.- O tu skubi.- sumurmėjo ji ir nusijuokė.

Nieko nelaukęs įsisiurbiau Frėjai į lūpas.

Jei gali tu, Melisandra, tai kodėl aš negaliu?