It Hurts ( Zayn Malik )

26 dalis

*Zayn pozicija*

-Aš buvau jūsų kambaryje, mieloji. Mačiau koks jis.- pakilnojo antakius ponia Malik. Stipriai suspaudžiau kumščius ir į mane atsisuko Melisandra. Aš negaliu patikėti, kad ji permiegojo su Flamuru, kaip ji galėjo?

Nieko nesakęs užlipau laiptais į savo kambarį ir uždaręs duris, trenkiau kumščiu į sieną. Po velnių, aš myliu ją, o ji šitaip su manimi pasielgė! Ji atsidavė Flamurui. Man kyla pyktis vien pagalvojus kaip ji dejuoja jam jo vardą.

-Aš tave mylėjau, Melisandra.- sumurmėjau sau ir atsirėmiau į sieną nugara. Aš esu toks įniršęs, kad galėčiau net nužudyti! Ta meilė Melisandrai man tampa įniršiu!

Pradėjau giliai kvėpuoti ir raminau save, kad nenueičiau į apačią ir neišrėkčiau Melisandrai ką apie ją dabar manau. Ji sakė, jog mane myli, tačiau mylisi su Flamuru! Man mintyse kyla vaizdas kaip jis ją liečia, o ji tam nesipriešina.

-Zayn?- pradariusi duris paklausė Frėja.

-Eik lauk!- paliepiau jai rodydamas į duris.

-Kas tau nutiko?- ignoravo ji mane.

-Aš tau liepiau išeiti!- sušukau.

-Zayn, aš tavo žmona, nerėk ant manęs!- sušuko ir ji. Priėjau arčiau jos, o ji atsitraukė ir mačiau, jog jos akys parodė, jog ji bijo. Labai bijo.

-Tu esi tik kalė, kuri visiems žargsto kojas!- sušukau ir ji mane pastūmė.

-Aš tau sakiau, jog tai buvo tik vienos nakties nuotykis!- kaip ta maža kalė drįsta ant manęs šaukti?

-Jei čia laidysi savo gerklę, aš visai giminei pasakysiu apie tavo nuotykius.- pasakiau ir nusišypsojau klastinga šypsena.

-Tu neišdrįstum.- nusijuokė ji.

-Išbandyk mane.- suraukiau antakius.

-Įsivaizduok, Zayn. Ką pagalvotų žmonės? Vyras negali suvaldyti savo žmonos.- nusijuokė ji.

-Man neįdomu, ką tie neišmanėliai pasakytų. Man ant visko nusispjaut.- pasakiau ir jos šypsena pradingo.

-Eik velniop, Zayn!- sušuko ji.

-Su malonumu.- nusijuokiau.- Bet kur eičiau, kad tik nematyčiau tavęs!- sušukau ir ji supykusi išlėkė iš kambario.- Kalė.- sumurmėjau.- Jūs visos tokios.

Išėjau iš kambario, nes man reikėjo prasiblaškyti. Reikia pravėdinti galvą. Nulipau laiptais žemyn ir pamačiau Melisandrą, kuri stovėjo prie laiptų nuleidusi galvą, tačiau vos išgirdo, jog nusileidau aš, ji pakėlė savo akis į mane. Nekreipiau į ją dėmesio, o tiesiog praėjau, tačiau ji griebė man už rankos.

-Zayn...- ji norėjo kažką sakyti, tačiau aš nenorėjau jos klausyti. Man ji šlykšti.

-Net nesistenk, Melisandra. Viskas BAIGTA.- pasakiau ir palikau ją vieną. Liokajus pradarė man duris, o aš išlėkiau kaip kulka iš namų. Su niekuo nenoriu bendrauti, o ypač su Melisandra. Man nereikia jos pasiteisinimų. Man nereikia jos.

"Meluoji..." kalbėjo mano pasąmonė.

Nusipurčiau ir priėjęs arklidę pasikinkiau žirgą ir ant jo užlipęs, stipriai pajudinau vadeles ir žirgas pasileido bėgti. Jojau taip greitai, kad manęs niekas nepavyti, akimirkai net buvau užsimiršęs apie Melisandrą, tačiau man viskas ją primena. Atrodo taip, lyg ji būtų išplėšusi gabalėlį mano širdies. Prijojau prie aukšto ąžuolo ir nulipęs nuo žirgo, priėjau prie medžio ir trnkiau į kamieną.

-Kodėl tu taip pasielgei, Melisandra? Aš tave myliu, po velnių!- sušukau ir dar kartą trenkiau. Toliau sekė dar keli smūgiai, kol galiausiai atsisėdau ir atsirėmiau į medį. Apžiūrėjau savo rankas, mano krumpliai buvo kruvini.

Pakėliau galvą į dangų. Jau pradėjo temti ir danguje matėsi kelios žvaigždės. Užmerkiau akis ir bandžiau negalvoti apie Melisandrą, tačiau man prieš akis išdyko jos tobula šypsena, kuri tik ir parodė kokia ji nekalta. Nejučia nusišypsojau, bet tada greit pakilau ir susiėmiau. Aš turiu ją pamiršti.

Priėjau prie žirgo ir ant jo užlipęs, pajudinau vadeles. Žirgas vėl pradėjo lėkti kaip nevaldomas, todėl prie namų atsiradau gana greitai. Nulipau nuo žirgo ir padaviau jo vadeles prie namo stovėjusiam patarnautojui. Pradariau namų duris ir mano kūną užvaldė šiluma. Pasukau galvą link svetainės, nes iš jos girdėjosi žmonių balsai, tačiau pamatęs, jog joje yra Melisandra, net nesisveikinęs užlipau laiptais į savo kambarį. Nusiaviau batus ir visus rūbus, likau tik su trumpikėmis. Perbraukiau ranka sau per plaukus ir sumaniau nusnausti. Man reikia pailsėti nuo viso šito mėšlo. Atsiguliau į lovą ir apsiklojęs antklode užmerkiau akis.

Išgirdau, jog mano kambario durys prasivėrė, tačiau apsimečiau, kad miegu. Girdėjau, jog kažkieno žingsniai artėja mano lovos link. Stipriau užmerkiau akis, kai pajutau, jog kažkas palietė mano plaukus, po to skruostą bei lūpas. Greit pramerkiau akis ir čiupau tam žmogui už rankos ir jis ant manęs nugriuvo. Tamsoje įsistebėjau į to žmogaus veidą ir supratau, jog tai Melisandra. Greit nustūmiau ją nuo savęs, o pats atsisėdau.

-Eik lauk iš čia!- garsiau sumurmėjau.

-Zayn, prašau...- sumurmėjo ji ir supratau, jog ji verkė, nes jos balsas trūkčiojo.

-Eik lauk, aš nenoriu tavęs klausytis.- sumurmėjau ir stebėjau jos akis ir mačiau kaip jos blizgėjo.

-Zayn, aš maldauju tavęs.- pasakė ji ir atsisėdo ant lovos. Ji bandė mane paliesti, tačiau aš stipriai sugriebiau jos ranką ir ji suinkštė.

-Neliesk manęs, supratai?- paklausiau jos ir ji suverkšleno. Verksnė.- Tu man šlykšti, Melisandra, aš tavęs nenoriu, supranti?- vėl paklausiau ir ji garsiau suverkšleno.

-Prašau...- sukūkčiojo ji, tačiau aš griebiau jai už rankos ir nutempiau prie durų.

-Eik lauk!- pasakiau ir nustūmiau ją prie durų ir ji nugriuvo prie jų.

-Aš myliu tav...- kūkčiojo ji, tačiau aš atsitūpiau prieš ją.

-Man nerūpi.- su šleikštuliu pasakiau ir mergina atsistojo, todėl aš padariau tą patį. Melisandra nusivalė ašaras ir paėmė už rankenos, tačiau kai jau ketino išeiti, ji atsisuko į mane.

-Nepamiršk, kad tu viską užbaigei.- sumurmėjo ji.

:'))