It Hurts ( Zayn Malik )

31 dalis

*Melisandros pozicija*

Aš taip pasiilgau jo lūpų. Įvėliau savo rankas į Zayn plaukus ir papešiau už jų, tačiau greitai atsitraukiau, nes man pradėjo šalti užpakalis. Apsisukau ir pamačiau, jog Jamesas buvo prilietęs ledus prie mano suknelės.

- Jamesai! - supykusi pasakiau jam ir jis nuleido galvą. O Dieve, kokia aš motina, juk visai buvau pamiršusi, jog jis čia yra. Atsisukau į Zayn ir jis sutrikęs stebėjo mane. - Zayn, čia Jamesas. - pasakiau ir pasitraukiau, kad jis galėtų jį pamatyti. Zayn pritūpė prie jo ir ištiesė Jamesui ranką, o jis ją paspaudė. Mano berniukas.

- Sveikas, aš Zayn, - pasakė jis.

- Aš Jamesas, - prisistatė jis ir paleidęs Zayn ranką lyžtelėjo savo ledų. Priliečiau savo užpakalį ir ten buvo dėmė, gerai bent tas, kad mano suknelė tamsi, todėl dėmės beveik nematyti.

- Tu dirbi aukle? - pasiteiravo Zayn ir aš sustingau.

- Ne... - numykiau. - Manau mums su Jamesu jau metas, - pasakiau ir norėjau apsisukti, tačiau Zayn mane sutrukdė.

- Melisandra, kas čia vyksta? - suurzgė jis. - Nemanyk, kad dabar mane paliksi. Žinai, jei reikės, aš net tavo tėvų paprašysiu tavo rankos. - tarė Zayn ir aš sukandau apatinę lūpą, kad nepravirkčiau. Aš tokia kvailė...

- Ne, Zayn, nereikia to. - pasakiau ir nuleidau galvą.

- Kaip suprasti, nejaugi tu nenori manęs? - jau pikčiau paklausė Zayn ir aš pakėliau savo apsiašarojusias akis į jį. - Melisa... - nutraukiau jį.

- Aš ištekėjusi, - pasakiau ir Zayn sustingo vietoje.

- Ką-ą? - sumykčiojo jis.

- Aš ištekėjau prieš ketverius metus. - pasakiau ir Zayn akys pajuodavo.

- Tai ką reiškė tie bučiniai prieš dešimt minučių!

- Aš atsiprašau... - numykiau ir nuleidau galvą. - Aš privalėjau...

- Kodėl privalėjai, a? Kodėl? - pasakė Zayn ir grėsmingai priartėjo prie manęs.

- Pasitrauk nuo mano mamos! - atsistojo Jamesas tarp mūsų ir bandė pastumti Zayn, o jis stebėjo berniuko pastangas, nors Zayn net nesijudino iš vietos.

- Tai tu pastojai nuo kažkokio kvailio? - paklausė Zayn.

Aš jam nieko  nebe atsakiau, o tiesiog sukūkčiojau. Man skaudu tai girdėti iš Zayn lūpų. Pradėjau nervingai krapštyti pirštus.

- Aš negaliu patikėti, Melisandra. Aš tiesiog sušiktai maniau, kad tu dora, tačiau kai sakei, jog mane myli, daveisi su kažkokiu pašlemėku! - po jo žodžių dar labiau sukūkčiojau. - Kas jis?

Neatsakiau jam. Aš suprantu, kad jis supykęs ir panašiai, tačiau to jau per daug. Giliai įkvėpiau. Mano širdis tiesiog rėkė, kad išrėkčiau jam tiesą, tačiau protas tam priešinosi. Nedrįsau dabar jam to pasakyti, aš nežinau ką jis darytų. O jei Zayn atimtų Jamesą? Aš to neištverčiau.

- Jis... jis... - mykčiojau.

- Aš maniau, kad tu mane myli ir tie bučiniai, ką tai reiškia, Melisandra! Aš tavęs nesuprantu...

- Tu ir neprivalai suprasti. - pasakiau nusivaliusi ašaras. - Aš tiesiog nesusilaikiau, atleisk man.

- Tai ji tiesiog nesusivaldė, - sarkastiškai nusijuokė Zayn. - Tu man suteikei viltį, tačiau... - nebaigė sakyti Zayn, nes aš jį pertraukiau.

- Tu pavėlavai, - pasakiau.

- Aš buvau pas tave naktį prieš savo išvykimą! - užriaumojo Zayn ir grėsmingai patraukė Jamesą nuo manęs.

- Neliesk jo! - jau ir aš sušukau ir paėmusi Jamesui už rankos, pastačiau jį už savęs.

- Pavainikis, - sumurmėjo Zayn ir aš įtūžau.

- Nedrįsk jo taip vadinti! - užriaumojau ir priėjau arčiau jo.

- Bet jis toks, jis tik kvailas pav... - nebaigė sakyti Zayn, nes aš jam trenkiau. Zayn veidas nusisuko į kitą pusę ir jis pirštais prilietė savo žandikaulį ir vėl atsisuko į mane.

- Aš negalvojau, kad tu esi TOKS, Zayn, - sukandusi dantis pasakiau žiūrėdama jam į akis.

- Bet aš esu TOKS, mes abu TOKIE. - pasakė Zayn neatitraukdamas dėmesio nuo manęs.

- Tik vėliau nesigailėk savo žodžių, - pasakiau ir griebusi Jamesui už rankos pradėjau jį vestis link automobilio.

- Perduok savo vyrui linkėjimų! - šūktelėjo Zayn, tačiau net neatsisukau į jį.

Priėjau automobilį ir pradariusi galines dureles ir paliepiau Jamesui sėsti į vidų. Atsisėdau į priekį ir užvedžiau mašiną. Negaliu patikėti, kad Zayn išvadino Jamesą pavainikiu, kaip jis drįso... Tai jo vaikas, tai mano vaikas! Nusivaliau ašaras ir pro veidrodėlį pažiūrėjau į susiraukusį Jameso veidą.

- Mielasis, kodėl liūdi? - paklausiau nusišypsojusi.

- Nes tas vyras tave įskaudino, mamyte. Aš nenoriu jo matyti. - sumurmėjo Jamesas.

- Daugiau tau ir man neteks jo matyti. - nusišypsojau.

Įsukau į namų kiemą ir išlipau iš mašinos, o Jamesas su manimi. Pradarėme namų duris ir pasigirdo Niall bei mano tėvo juokas. Įėjau į svetainę ir mus pasitiko jų žvilgsniai.

- Kaip laikosi Neilė? - paklausė besišypsodamas Niall.

- Gerai, - nusišypsojau. Jaučiausi blogai, kad jam meluoju, tačiau ką reikėjo jam sakyti, kad susitikau Zayn, mes pasibučiavome ir susipykome? Na jau ne, to tikrai nebus...

- Puiku, - tarė Niall ir pakilęs nuo sofos pakštelėjo man į skruostą.

- Nekenčiu jo... - sumurmėjo Jamesas ir Niall akimirksniu atsitraukė nuo manęs.

- Kas nutiko Jamesai? - paklausė pritūpęs prie jo Niall ir meldžiau Dievo, kad Jamesas nieko neprasitartų apie Zayn.

- Manau Jamesas pavargo, jam laikas miegoti, - pasakiau ir paėmiau berniukui už rankos, tačiau jis nėjo su manimi.

- Nekenčiu dėdės Zayn, - pasakė Jamesas ir aš sustingau, o Niall pakilo nuo Jameso ir supykęs atsisuko į mane.

Atsiprašau už pievišką dalį.