It Hurts ( Zayn Malik )

12 dalis

*Zayn pozicija*

-Aš myliu tave.- sušnabždėjo man Melisandra ir aš įsitempiau.

Ji atsitraukė ir laukė mano atsakymo, tačiau aš nieko jai neatsakiau. Aš nežinau ar ją myliu... Taip, ji man patinka, tačiau, aš nesuteikiau jai priežąsties mane mylėti. Manęs mylėti neįmanoma, aš ją tik įskaudinsiu. Aš nepasirengęs mylėti.

-Zayn.- sušnabždėjo Melisandra ir aš atsisukau į ją.- Neatsakysi man?

-Atleisk, Melisandra, man sunku.- pasakiau ir žiūrėjau, kaip merginos veidu teka ašaros.

-Kodėl tu toks žiaurus, Zayn. Aš tik noriu, kad tu mane mylėtum, daugiau nieko.- sušniurkštė nosimi Melisandra.

-Man sunku, supranti!- garsiau pasakiau ir mergina krūptelėjo.

-Tu man nesuteiki vilčių man neatsakydamas, Zayn. Aš nežinau ko iš tavęs tikėtis.

-O ko tu iš manęs tikėjaisi? Meilės?- nusijuokiau.- Tu mano brolio žmona, Melisandra, nejaugi tu rimtai tokia kvaila?

-Tu sakei, jog dėl manęs keitiesi, Zayn.- atsistojusi pasakė.

-Bet aš nesakiau, kad galėsiu tave pamilti.- ramiai atsakiau.

-Tu manimi norėjai tik pasinaudoti?- suraukė antakius Melisandra.

-Aš nesakiau to.- prieštaravau jai.

-Žinai ką, Zayn, tu teisus, aš kvaila. Aš kaip kokia kvailė tave įsimylėjau ir mėgavausi tavo prisilietimais, kai tuo tarpu mano vyras nieko nenutuokė.- nusivalė ašaras ji.- Aš tokia kvaila, kad iš tavęs tikėjausi meilės, kai tu tik norėjai manimi pasinaudoti.

-Kur eini?- paklausiau, kai ji rengėsi savo drabužius.

-Pas Flamurą.- pašaipiai pasakė ir aš pakilau iš lovos.

-Tu niekur neisi.- paėmęs už jos riešo pasakiau.

-Neaiškink man.- spjaute išspjovė žodžius ir ištraukusi savo ranką iš manosios išėjo iš mano kambario.

*Melisandros pozicija*

Aš nebūsiu tavo žaisliukas, Zayn. Tu nemyli manęs, todėl aš irgi nemylėsiu tavęs, nors tai neįmanoma. Aš tave myliu kvaily! Aš beproto jį įsimylėjau. Nė vienas vaikinas manęs taip nelietė kaip Zayn...

Bėgau kolidoriumi ir verkiau, kol susidūriau su Flamuru.

-Kas nutiko, Melisandra? Kodėl verki?- paklausė sunerimęs.

Aš nieko jam neatsakiau, o tiesiog apsikabinau jį ir sukūkčiojau jo glėbyje.

-Žinau, tu pasiilgai savo namų, tiesa?- paklausė jis manęs atsitraukęs.

Aš nieko jam nenorėjau atsakyti, todėl linktelėjau jam pritardama.

-Žinai ką, aš pakviesiu, jog tavo draugė Frėja čia atvyktų.- nusišypsojo jis.

-Ačiū tau Flamurai, kad manimi rūpiniesi.- nusivaliusi ašaras pasakiau.

-Myliu tave, todėl ir rūpinuosi.

Kam man Zayn, jei Flamuras mane myli. Gal ir aš jį pamilsiu? Manau reiktų bent pasistengti, gal mane ir Flamurą pats likimas suvedė...

Palikau Flamurą ir grįžau į savo kambarį. Atsiguliau į lovą ir su visais rūbais užmigau.

-Aš pasistengsiu tave pamilti, Flamurai...- su lyg šiais žodžiais aš užmerkiau savo akis ir užmigau.

-Kelkis, Melisandra.- budino mane kažkas, tačiau aš nenorėjau keltis.

-Atstok.- sumurmėjau.

-Tu, miegale, sakau keliesi!- surėkė Frėja ir greit pašokau iš lovos.

-Kvaile, tu mane išgąsdinai!- surėkiau, o ji tiesiog juokėsi iš manęs.

-Tau dar juokinga?- paklausiau pakėlusi antakį.

-Aha.- sumurmėjo ji ir vėl pradėjo juoktis.

Pakilau nuo lovos ir pradėjau ją vaikytis po kambarį.

-Aš tave užmušiu už tai, kad mane prižadinai!- užrėkiau ir bėgau kolidoriumi paskui ją, bet tada užtilau, nes pamačiau, jog prieš Frėją stovi Zayn.

-Labas rytas.- jis kimiu balsu pasisveikino su manimi ir Frėja.

-Labas.- sumurkė Frėja ir aš pavarčiau akis.

-Mums metas eiti.- sušnabždėjau ir nusitempiau Frėją toliau nuo Zayn.

-Kas tau yra?- paklausė supykusi Frėja.

-Tau vis dar patinka Zayn?- paklausiau skubotai.

-Na taip.- sumurmėjo Frėja.

-Aš padarysiu viską, kad tu būtum jo žmona.- sumurmėjau ir Frėjos antakiai ir šypsena pakilo.