It Hurts ( Zayn Malik )

28 dalis

*Melisandros pozicija*

Vaikščiojau po namų sodą ir mąsčiau kas dabar manęs laukia... Aš išvykau iš uošvių namų ir dabar gyvenu su tėvais. Aš padariau jiems gėdą, tačiau taip geriau.

- Melisandra? - pasigirdo balsas už manęs. Apsisukau ir išvydau Neilę.

- Taip, Neile. - nusišypsojau.

- Panele, ar nebijote peršalti? - rūpestingai paklausė ji.

- Kiek kartų tau sakiau, kad nesikreiptum į mane oficialiai? - nusijuokiau, o kartu su manimi ir ji.

- Atsiprašau, pane... Melisandra. - nusijuokė ji.

- Ir ne, aš nebijau peršalti. - nusišypsojau ir ji priėjo prie manęs.

- Tėvai teiravosi tavęs. - sušnabždėjo ji ir uždėjo man ant pečių pledą.

- Ačiū, - sumurmėjau. - Jie jaudinasi dėl manęs.

- Taip, bet pastaruoju metu tu labai susikrimtusi. - pasakė Neilė.

- Man sunku apsiprasti. - numykiau. - Vis gi jau apie mėnesį negyvenu pas uošvius.

- Nesijaudinkite, jūs jauna, tikrai susirasite tinkamą jaunikį. - nusijuokė ji ir aš prisimerkusi pažiūrėjau į ją.

- Ką sakiau apie oficialumą?

- Atsiprašau, Melisandra. - nusijuokė Neilė. - Manau mums jau metas.

- Tu teisi. - pritariau jai ir mes abi pajudėjome į namus.

Vos mums įžengus į vidų mūsų kūnus užplūdo šiluma.

- Jūs jau grįžote? - nustebusi paklausė mama. - Neile, eik paruošk mums arbatos.

- Taip, ponia.

- Nesušalai? - rūpestingai paklausė mama.

- Man viskas gerai. - nusišypsojau ir ji mane apkabino. Padėjau savo galvą jai ant pečių ir užmerkiau akis.

- Nemeluok man, Melisandra. - sušnabždėjo ji ir aš nusivaliau ašarą. - Kas nutiko? - paklausė atsitraukusi.

- Nieko, mama. - pasakiau ir bandžiau nusišypsoti.

- Melisandra. - numykė mano mama, tačiau aš vėl jai nusišypsojau ir palikau ją vieną svetainėje. Užlipau laiptais į savo kambarį ir užsidariau duris. Nusimečiau drabužius ir atsiguliau į lovą tik su apatiniais. Užmerkiau akis ir užmigau.

Pabudau, nes man pasidarė šalta. Pramerkiau akis ir pastebėjau, jog mano balkono durys pradarytos. Tingiai išlipau iš lovos ir užsimečiau ant savo kūno chalatą. Nuėjau prie durų ir iškišau galvą. Balkone pastebėjau juodą šešėlį.

- Kas čia? - paklausiau persigandusi. Šešėlis artėjo link manęs ir aš sustingau. Prie manęs priėjo Zayn. Zayn? - Ką tu čia veiki?

- Melisandra. - sušnabždėjo jis ir bandė mane paliesti, tačiau aš atsitraukiau ir jis įėjo paskui mane į kambarį. Pastebėjau, jog jo rūbai buvo kruvini, o jo veidą puošė keli nubrozdinimai ir sumušimai, jo lūpa buvo praskelta.

- Eik lauk iš čia! - sušnypščiau ir parodžiau į balkono duris, tačiau mano netikėtumui jis parklupo prieš mane ant kelių.

- Maldauju, atleisk man. - pasakė jis ir aš stebėjau jį nustebusi.

- Zayn, eik lauk. - pasakiau, tačiau jis norėjau griebti už mano nuogų kojų, todėl atsitraukiau toliau nuo jo.

- Melisandra, aš buvau toks kvailys. - sušnabždėjo jis.

- Stokis ir grįžk namo. - pareikalavau ir jis atsistojo, tačiau nė neketino išeiti iš mano kambario.

- Aš buvau toks kvailys. - sušnabždėjo jis ir nusivalė ašarą nuo skruosto.

- Zayn, prašau eik iš čia. - pasakiau ir agaliau pakėliau akis į jį. - Aš nenoriu tavęs matyti.

- Aš vos neužmušiau jo. - pasakė jis ir mano akys išsprogo.

- Ką? - paklausiu nustebusi.

- Jis... jis... - Zayn lemeno.

- Zayn, negąsdink manęs! - garsiau pasakiau.

- Tas niekšas tavimi pasinaudojo. - suurzgė jis ir aš sustingau. - Aš noriu grįžti ir užmušti jį ir aš prisiekiu, taip ir padarysiu.

Stovėjau sustingusi ir žiūrėjau į Zayn akis kupinas neapykantos, pykčio bei gailesčio.

- Tu nieko nežudysi, Zayn. Flamuras buvo mano vyras. - sušnabždėjau paskutinį sakinį.

- Jis neturėjo teisės tavęs liesti! - purkštavo jis ir grėsmingai ėjo link manęs, o aš traukiausi nuo jo tolyn, kol mano kojos pajuto lovą. Zayn priėjo per arti manęs, todėl jam į krūtinę įstačiau rankas.

- Zayn, eik iš čia. - pasakiau ir nusisukau nuo jo, tačiau jis atsuko mano veidą į savąjį.

- Aš taip tavęs pasiilgau. - ignoravo mane jis.

- Zayn, prašau neapsunkink visko. - sušnabždėjau, kol jis pirštu lietė mano lūpas.

- Aš negaliu, Melisandra. - sušnabždėjo jis.

- Tu bjauriai su manimi pasielgei. - sušnabždėjau žiūrėdama jam į akis.

- Aš maldauju tavęs atleidimo. - sušnabždėjo Zayn neatitraukdamas akių nuo mano lūpų. - Dabar velniškai norėčiau tave pabučiuoti.

- Negalima, Zayn. - sumurmėjau ir atitraukiau jo ranką nuo savo veido. Jis užmerkė akis ir giliai įkvėpė.

- Aš suprantu tave.

- Ačiū. -sumurmėjau. - Atsiprašau, Zayn, tiesiog tu sukėlei man tiek skausmo, kad aš nebenoriu to patirti. Meilė skaudina, supranti tai?

- Aš geriau tai suprantu nei tu pati, Melisandra. - sušnabždėjo Zayn ir nuėjo prie balkono. - Mūsų meilė buvo neįmanoma, todėl ji ir baigėsi.

- Ačiū tau, Zayn, kad mane supranti. - menkai šyptelėjau. - Tikiuosi, jog mums daugiau neteks patirti tokio skausmo.

- Tikiuosi. - sušnabždėjo Zayn ir išnyko už balkono durų.

Manau, jog tai pabaiga. :')