It Hurts ( Zayn Malik )

17 dalis

*Melisandros pozicija*

-Kokią tiesą?- paklausė Flamuras žiūrėdamas tai į mane, tai į Zayn.

-Jokią tiesą.- greitai pasakiau ir pažiūrėjau maldaujamu žvilgsniu į Zayn.

-Tai tu nenori, kad jis tai sužinotų, Melisandra?- nusijuokė Zayn.

-Tylėk, Zayn!- sušukau ant jo.

-Kas čia vyksta?- suriko Flamuras ir mano skruostais pabiro ašaros.

-Na supranti...- pradėjo kalbėti Zayn, tačiau aš jį pertraukiau.

-Tylėk!- surikau ir priėjau arčiau jo.- Jei tu jam tai pasakysi, aš tavęs nekęsiu visą likusį savo gyvenimą.- sušnabždėjau ir Zayn šypsena kaip mat pradingo.

-Ar paaiškinsit, kas čia vyksta?- paklausė Flamuras.

-Nieko.- pasakė Zayn nuleidęs galvą.- Einu ruoštis.- pasakė ir paliko mane vieną su Flamuru.

-Kas čia vyksta, Melisandra?- priėjęs paklausė Flamuras.

Nusivaliau ašaras ir atsisukusi į jį, nusišypsojau.

-Nieko, juk pažįsti Zayn, jis prisigalvoja visokių nesąmonių.- nusijuokiau.

-Tavo reakcija man sako ką kitą.- pasakė Flamuras prisimerkęs.

-Tai dėl vestuvių, juk mano geriausia draugė išteka.

-Tebūnie, Melisandra. Tai praleisiu pro akis tik dėl to, kad šiandien šventė.- pasakė Flamuras ir pabučiavo man į kaktą.

-Ačiū.- sušnabždėjau.

-Eik ruoštis.- mirktelėjo Flamuras ir paliko mane kambaryje.

Giliai atsidusau ir sukūkčiojau. Nejaugi Zayn tikrai būtų pasakęs Flamurui apie mus? O ko tu tikėjais, Melisandra? Aš tokia kvaiša...

Ranka nusivaliau ašaras ir iš spintos išsitraukiau juodą, ilgą, pūstą suknelę. Apsivilkau ją ir apsiaviau aukštakulnius batelius.

Atsisėdau prie veidrodžio ir apsibrėžiau savo akis juodai. Padažiau lūpas raudonu lūpdažiu, o plaukus pavėliau rankomis.

Pažiūrėjau į laikrodį, kuris rodė, jog jau septinta vakaro. Po velnių, aš vėluoju!

Pakilau nuo kėdės ir pasitvarkiau savo suknelę, kad ji nebūtų susiglamžiusi.

-Greitai viskas baigsis.- sušnabždėjau ir pradariau kambario duris.

Nuėjau prie laiptų ir jais nulipau, kol visų žvilgsnis buvo nukreiptas į mane.

-Kokia graži tavo marti.- sušnabždėjo kažkokia moteris poniai Malik.

-Pati žinau.- išdidžiau pasakė ponia, todėl mano veide puikavosi plati šyosena.

-Tu atrodai stulbinamai.- sušnabždėjo Flamuras ir davė man parankę, kad įsikabinčiau.

-Ačiū.- sušnabždėjau ir pakštelėjau jam į skruostą.

Nuėjome į svetainę, kurioje jau buvo susirinkę visi svečiau, tik nebuvo sužadėtinių.

Netrukus laiptais nusileido Frėja, todėl visi ją pasitiko garsiais plojimais. Ji buvo sutrikusi, nes Zayn neatėjo prie laiptų jos pasitikti.

-Gal žinot kur Zayn?- prie mūsų su Flamuru priėjus paklausė ponia Malik susinervinusi.

-Ne, bet aš galiu jo paieškoti.- pasakiau poniai, o ji linktelėjo man pritardama.- O tu Flamurai pabūk su Frėja.- pasakiau prieš išeidama.

Užlipau laiptais į antrą aukštą, tačiau Zayn niekur neradau. Kur jis yra!?

Vėliai nulipau laiptais. Visi svečiai buvo sutrikę ir šnabždėjosi tarpusavyje. Mačiau, kad Frėjos tėvams jau baigiasi kantrybė.

Išbėgau iš dvaro ir nubėgau į arklides.

-Zayn!- surikau.

-Ko!- ačiū Dievui, aš jį radau. Jis gulėjo ant šieno.

-Zayn, eime, visi tavęs laukia.- pasakiau ir timptelėjau jam už rankos, tačiau jis griebė už manosios ir paguldė mane ant savęs.

-Nenoriu.- suzyzė kaip mažas vaikas jis.

-Zayn tu girtas.- subariau jį ir bandžiau ištrūkti iš jo glėbio.- Paleisk mane.

-Aš myliu tave, Melisandra.- pasakė jis ir aš minutei sustingau. Tai melas, Melisandra. Tai tik melas tave pasiguldyti į lovą!

-Nenusišnekėk, Zayn.- pasakiau ir įrėmiau savo rankas jam į krūtinę, tačiau jis buvo per stiprus.

-Bučkis.- pasakė jis ir nusišypsojo.

-Ką?- sutrikau.

-Bučkis ir aš darysiu ką tik tu panorėjusi.- pasakė jis žiūrėdamas į mano akis savo rudosiomis.

-Ar tada vesi Frėją?- paklausiau ir kramčiau savo apatinę lūpą.

-Vesiu.- pasakė jis ir stebėjo mane.- Po velnių, nedaryk taip!- subarė jis mane.

Priartėjau veidu prie Zayn ir staigiai sujungiau mūsų lūpas. Kaip aš buvau to pasiilgus... Nejučia įvėliau savo rankas į Zayn plaukus ir pradėjau juos pešioti.

-Mano laukinukė.- sušnabždėjo Zayn per bučinį ir mus apvertė. Dabar aš buvau po juo.

Išlenkiau savo nugarą, nes Zayn pakišo po ja rankas. Jis atsagstė mano suknelės sagas ir pakišo po ja rankas. Jis pradėjo glamonėti mano nugarą ir kaklą.

-Zayn.- išdavikė aimana išsprūdo iš mano lūpų.

Ištraukiau Zayn marškinius iš kelnių ir pakišau po jais rankas. Glamonėjau Zayn kūną ir braižiau nagais jo nugarą.

-Švelniau, mažute.- sušnabždėjo Zayn, kaip aršiai nagais brėžiau per jo V liniją.

Zayn rankomis sugriebė mano krūtis, todėl aš vėl suaimanavau Zayn vardą.

-Mhm.- sušnabždėjau, kai jis truputį nusmaukė mano suknelę žemyn ir pabučiavo mano krūtinę.

-Melisandra tu čia?- paklausė kažkas, todėl aš lyg atsipeikėjusi iš transo nustūmiau nuo savęs Zayn ir griebusi jam už rankos išsitempiau jį už arklidžių ir prišlijau prie sienos.

Tankiai kvėpavau ir atsisukau į Zayn, kuris kvailai šypsojosi.

Pažiūrėjau pro kampą ir pamačiau, jog ten buvo Flamuras, tačiau išėjo.

-O Dieve.- sušnabždėjau ir ranka priliečiau savo kaktą.

-Po šito, aš tikrai nevesiu Frėjos.- nusijuokė Zayn ir perėjo ranka per savo suveltus plaukus.

-Vesi.- pasakiau ir mojavau jam pirštu prie veido.

-Atsisakyti tavęs? Na jau ne.

-Zayn.- subariau jį ir priėjusi prie jo pradėjau tvarkyti jo marškinius.- Tu man prižadėjai.

-Melisandra...- norėjo kažką sakyti Zayn, tačiau aš jį pertraukiau.

-Tai daugiau nepasikartos.- rimtai pasakiau ir Zayn padėjo man užsisegti suknelę.

-Pasikartos, dar ir kaip.

-Aš daugiau tavęs nebematysiu, Zayn, todėl tai daugiau ne  be pasikartos. Tu iš čia išvyksi.- greitai viską pasakiau ir užsidengiau burną rankomis.

-Kaip suprasti?- paklausė Zayn ir jo akys pajuodavo.