Another life // Harry Styles (ltu)

(2)

Lietinga,kaip ir būdinga rudeniui, rytą ėjau į veterinarijos kliniką. Maniau,kad stiprus vėjas nuneš mane į kitą miesto galą. Staiga išgirdau trekštelėjimą ir pažiūrėjau į viršų.
-Velniop!-sušukau per visą gatvę ir numečiau sulūžusi skėtį. Pradėjau tekina bėgt. Šalti lietaus lašai žnaibė mano odą,o vėjas darkė palaidus plaukus. Pasiekus kliniką pagreitinau bėgimą. Greitai pravėriau duris ir įvirtau į vidų. Pakraupusi Samantha,mano draugė,žiūrėjo į mane.
-Kas tau sušiktai buvo?-sušnabždėjo ji.
-Sulužo skėtis.-tariau nusiėmusi paltą ir pakabinau jį. Ji tik atsiduso ir toliau dėliojo medicininius įrankius į vietas. Pati nuėjau į tualetą prieš tai pagriebusi Sam rankinę.
-Tuoj grįšiu!-sušukau iškračiusi jos rankines turinį kriauklėje. Pasižiūrėjau į veidrodį. Mano drabužiai buvo kiaurai permirkę ir pati ne ką geriau atrodžiau. Nedidelis kiekis tušo buvo nubėgęs mano veidu,todėl atrodžiau kaip panda. Nustebusi nužiūrėjau Sam daiktus. Beveik vien makiažas. Mano akys užkliuvo už nedidelio juodo pakelio. Kreivai šyptelėjau.
-Šelme tu,-sukikenau pavarčiusi rankose prezervatyvų pakelį.
-Ką yra?-šūktelėjo ji.
-Kam tau prezikai?-nusijuokiau įdėjusi juos atgal į rankinę.
Po ilgokos pauzės ir prakalbo:
-Supranti,kartais tau patinkantis vaikinas,su kuriuo tu nori lytiškai santykiauti...Ai velniop,aš supista dulkinimosi mašina!-surėkė ji,o aš nesusilaikiau nenusijuokusi. Greitai nusivaliau nubėgusi tušą. Mano trumpi plaukai jau išdžiuvo,todėl susišukavau juos. Gaila,tačiau rūbai vis dar buvo tokie pat šlapi.
Kiek pasidažiusi atgal sudėjau visus reikmenis ir išėjau iš tualeto.
-Jaučiausi kaip naujai atgimusi,-sukikenau iškėlusi rankas. Sam žiūrējo į mane kaip ji nevisprotę.-O ką? Jeigu man dabar gera,-nusivaipiau ranka perbraukusi per plaukus.
Samantha priėjo prie manęs ir pažiūrėjo į akis. Susiraukiau,ji taip pat.
-Kas tau šiandien yra?-keistai paklausiau.
-Tiesiog...Jūs ir vėl susipykot su James?-paklausė ji. Suspaudžiau lūpas.-Nagi atsakyk,-paragino mane ji.
-Taip,-vos girdimai sušnabždėjau.
Sam giliai atsiduso ir jau kažką norėjo sakyt,tačiau ją pertraukė durų girgždėjimas. Abi pasisukom į duris. Išvydau garbanių ir nužiūrėjau jį. Sam iškart pribėgo prie jo ir išraiškingai perbraukusi per plaukus pradėjo jį kalbinti. Rodos,Sam flirtavimas jo neveikė. Mūsų žvilgsniai susitiko ir jis sukikeno nužiūrėjęs į mane. Nuraudau ir pasižiūrėjau į savo šlapius drabužius.
-Šis vaikinas pas tave,-kreivai nusišypsojo Sam ir atmetusi savo šviesius plaukus atgal,nuėjo.
Nedrąsiai priėjau prie vaikino aukštesnio už mane visa galvą. Pakėliau akis į jį. Jo veidą nušvietė milijonui lempučių prilygstanti šypsena,o duobutės skruostuose padarė ją dar mielesnę.
-Taigi,kuo galėčiau jums padėti?-paklausiau savo balsu be emocijų,kaip dažnai kalbu su klientais,taćiau šįkart girdėjo savo balse šiokį tokį virpėjimą. Man buvo gėda,jog aš šlapia kaip višta...
-Turiu nedidelį klausimą,-tarė duslus balsas ir mano akys išsipletė. Jis buvo girdėtas,labai girdėtas. Ranka vaikinas perbraukė per nepaklusnias garbanas. Įdomu,kiek laiko jis praleidžia jomis rūpindamasis...
-Hmm...Žinoma,klauskite ko tik norite,-nejaukiai nusišypsojau pasikasydama pakaušį.
-Ko tik noriu?-kilstelėjo antakį vaikinas. Linktelėjau.-Ką daryti jeigu mano draugužis nekantrauja ir trokšta įsiskverbti į tavo katyte?-nusišypsojo jis. Išpradžių nežinojau ką jis turi omenyje. Supratusi,nuraudau kaip burokas.
-Dėja,negaliu pagelbėti šiuo klausimu,-sumykčiojau nuleidusi galvą. Juokdamasis jis paliko kliniką,o aš stovējau praradusi žada. Juk nenormalu tai sakyti nepažįstamąjai ir tiesiog išeiti,ar ne?