Another life // Harry Styles (ltu)

(17)

-Harry! Tu net negirdėjai, kaip aš dainuoju. Aš neturiu balso!-net šūktelėjau išgirdusi, ką jis pasakė ir išplėčiau akis. Tai privertė juos abu nusijuokti.

-Jeigu kalbi, vadinasi, turi balsą. Nagi, bus smagu. Juk ne viena dainuosi,-šyptelėjo švelniai paėmęs mano ranką ir be jokio atsiklausimo jau vedėsi į užkulisius. Neprieštaravau, nes tai būtų beprasmiškas reikalas. Jis vis tiek darytų savo, nepaisant to, ar aš sutinku ar ne.

Pavarčiau akis suraukdama antakius ir papūčiau lūpas sunėrusi rankas ant po krūtinę. Man nerūpėjo, kad dabar atrodau kaip kalė, svarbiausia, kad tai suveiktų.

Harry tik nusijuokė ir atsisėdęs derino gitarą. Ką gi, nesuveikė.

Visada norėjau išmokti groti gitara, netgi buvau nusipirkusi ją, bet supratusi, jog tai ne man, mečiau visą tą reikalą, na, galima sakyti pinigai į balą.

-Pažiūrėk, kaip aš atrodau, kaip aš tokia rodysiuos žmonėms?-pasipiktinau stovėdama vis toje pačioje pozoje. Buvau įsiutusi ir pikta ant Harry, nes jo tokie poelgiai mane tiesiog varo iš proto.

Liežuviu jis suvilgė savo lūpas ir pažiurėjo į mane įdėmiai. Nuo galvos iki kojų. Ugh, ar jis gali nustoti būti suknistai karštas.

-Tu nuostabi, mieloji. Nesvarbu, ar dėvi šiukšlių maišą ir prabangiausią suknelę. Tu vis tiek ta pati Ellie.

Prikandau lūpą nuo jo žodžių ir šyptelėjau. O jis moka išsisukti. Negaliu pykt ant jo ilgai, tai užknisa.

Prisėdau priešais jį, kol jis grojo kažkokią melodiją.

-Kas čia per daina?-paklausiau, bet jis pertraukė mane savo dainavimu.

-I met you in the dark, you lit me up
You made me feel as though I was enough...-pradėjo jis dainuoti, o aš ištempusi ausis klausiausi, nes velnias, jis tikrai sugeba dainuoti.

Prasidainavo abu ir netrukus mus jau pakvietė ant scenos. Harry įsitaisė ant kedės, o aš likau stovėti prie mikrofono. Na, man labiau reikėjo tos kedės, nes mano kojos virpėjo ir mane taip pykino, kad atrodė jog privemsiu ant scenos. Visų akys jau buvo nukreiptos į mus, na tiksliau, visi susikoncentravo į Harry, nes pripažinkim, vis buvo nuostabus, o man nuo to tik geriau. Bent jau niekas negirdės, kaip susimaunu.

-Just say you won't let go,-sudainavo jis žiūrėdamas į mane. Jis drąsinamai nusišypsojo ir man pasidarė daug lengviau.

-Just say you won't let go,-šyptelėjau į mikrofoną kiek nuraudusi ir pasibaigus dainai abu nusilenkėme.

Išplėčiau akis, kai Harry pritraukė mane į savo glėbį ir pasistiebusi apsikabinau jo kaklą priglausdama galvą prie jo krūtinės. Šyptelėjau jausdama jo širdies plakimą.

-Buvai nuostabi, mažute, -sukuždėjo man į ausį ir netrukus abu pasišalinome nuo scenos. Nusiėmiau marškinėlius, nes tiesiog buvo nežmoniškai karšta.

-Turiu nusičiurkšti, kur tualetas?-paklausiau ir Harry parodė man jį. Padėkojau nubėgdama ten.

Baigusi reikalus prisėdau prie staliuko, prie kurio jau sedėjo Harry, Juan ir dar vienas vaikinas.

-Labassss,-nutęsiau nejaukiai jausdamasi tarp trijų vyrų ir pažaidžiau su savo pirštais. Pajutau Harry ranką ant šlaunies ir nusišypsojau matydama, kad jis piešia figūreles ant mano odos.

Kol jie šnekučiavosi, aš vieną po kito gėriau alaus bokalus. Nes kodėl gi ne.

-El, manau, kad tau jau gana....-paėmė bokalą iš manęs Harry.

-Nuu, dar biški,-suverkšlenau ir jis pavartė akis.

-Bus sunku su tavim,-sušnabždėjo, kai pradėjau glaustytis aplink jį.

-Varom pašokt!-energingai pašokau ir pagriebusi jo ranką nusivedžiau į šokių aikštelę. Ką gi, bus smagu.