Another life // Harry Styles (ltu)

(9)

Skydžiui praėjus ir kojoms pajutus tvirtą žemelę lengviau atsidusau. Atsisėdau ant žolės ir paglosčiau ją. Harry keistai žiūrėjo į mane.
-Na,žinai pasiilgau žolės,jos gaivumo,-šyptelėjau.
Jis nusijuokė.
-Tai tebuvo vos kelios valandos skrydžio.-tarė jis ir ištiesė man ranką.-Eime?-paklausė jis ir pažiūrėjau į jo ranką. Padaviau jam savąją ir mūsų pirštai susinėrė.
-Eime,-tariau ir jam švelniai trūktelėjus atsistojau. Jau norėjau ištraukt ranką,tačiau jis stipriai laikė,lyg galėčiau pabėgti ar kažkas panašaus. Tyloje ėjome iki mašinos. Papūtus stipresniam vėjui mano suknelė pasikėlė. Greitai ištraukiau ranką iš jo gniaužtų ir prilaikiau ją. Pamačiau Harry prikąstą lūpą ir nukreipą žvilgsnį į mano apatinę kūno dalį.
-Balti ir dar neriniuoti. Kartu atrodo taip nekaltai,bet ir seksualiai. Neblogas pasirinkimas,-sušnabždėjo jis. Mano skruostai nusidažė skaisčiai raudona spalva.-Kažkas išraudo,kažkas išraudo!-nusijuokė jis atidaręs mašinos dureles.
-Baik!-sukikenau paslėpus veidą delnuose ir įsėdau į mašiną.
-Išraudo išraudo!-juokdamasis tarė jis kai pajudėjom iš vietos.
-Man jau atsibodo šis kvailas žaidimas,-sukikenau ir atsidengiau veidą.
Tarp mūsų tvirojo keista tyla kuri laiką. Žiūrėjau pro langą grožedamasi besikeićiančiais vaizdais ir mąstydama kur mes važiuojam.
-Taigi gal galiu paklausti kelių klausimėlių? Bet turėsi atsakyti atvirai,-tarė jis. Pasimečiau nuo jos netikėto klausimo ir trūktelėjau pečiais.-Noriu apie tave daugiau žinoti.
-Na,tai žinoma,-sumurmėjau žaisdama su suknelės kraštu.
-Taigi...-Harry įkvėpė oro,-Ar dažnai tave skriausdavo tas vaikinas?
Giliai atsikvepiau. Manyje kilo susierzinimas.
-Prašau,nieko nenoriu apie jį girdėti,-tariau ir pažiūrėjau į Harry.
-Bet...-jis pradėjo,tačiau pertraukiau jį.
-Prašau...-sušnabždėjau nuleidusi žvilgsnį. Atrėmiau galvą į stiklą. Saulė jau leidosi už horizonto,o platūs Amerikos laukai mane nepaprastai žavėjo. Pajutau ranką ant savo šlaunies. Primerkiau akis.
-Patrauk ranką antraip nukąsiu,-sumurmėjau ir pajutau,kaip lėtai jo ranką dingsta.
Įvažiavom į žvyro keliuką,tarp dviejų pievų ir susiraukiau.
-Kur mes čia...-paklausiau jo. Harry keistai šypsojosi.
-Šiandien miegosim čia-tarė jis ir sustojus išlipo iš mašinos. Sunėriau rankas po krūtine ir net nesiruošiau išlipt manydama jog jis juokauja. Arba jis nesveikas. Mane labiausiai traukia antras variantas. Jis bandē mane perkalbėti,tačiau aš nesileidau į kalbas. Trūktelėjęs pečiais vaikinas pasiėmė pledą ir pasitiesė jį ant žolės. Sumirksėjau ir iškišau galvą pro langą.
-Tu gal nesveikas?? Jeigu tave suės koks vilkas! Staigiai grįžti į mašiną-šūktelėjau.
-Oh,koks rūpestis. Jaučiuosi pagerbtas,tačiau šioje vietoje tokių gyvūnų nėra,-išsišiepė jis ir atsigulė ant pledo.
-Pasigydyk. Aš miegu čia,-sumurmėjau uždariusi langą ir patogiau įsitaisiau sėdynėje. Galėjau girdėti jo tylų dainavimą:
-Atviras dangus,žvaigždės ir laukai. Mažyte,pamiegokim šiandien mes skaniai. Nes juk dangus mums skirtas,pamąstyk,kokioj gražioj tu žemei gyveni. Pažvelk į kairę,pažvelk į dešinę,pajuski gaivią šiąnakt rasą. Mažyt,šiandiena mus naktis...-sudainavo jis žiūrėdamas į dangų. Nusišypsojau,nes jo balsas buvo tobulas. Na,tiesiog labai gražus...Atsilošusi sėdynėje netrukus užmigau.
***
Staiga kažkas sukrebždėjo. Krūptelėjau ir apsidairiau. Buvo naktis ir turbūt pamiegojau vos kelias valandas. Nešiau kaulus iš mašinos ir įsitaisiau šalia Harry,kuris miegojo kiek praverta burną. Atsargiai apsikabinau jo kūną ir kažkam užkaukus iš vis supaudžiau jo kūną.
-Ką gi,ką gi ar čia tik ne mažoji Ellie,-kimiai tarė jis ir vieną ranka apsivyjo mano liemenį. Padėjau galvą ant jo krūtines ir girdėdama jo balsą iškart pasijaučiau saugiau.
-Tu turi labai gražų balsą,-sušnabždėjau.
-Oh,ačiū,-pasakė jis į mano plaukus.-Taigi,kodėl tu pas mane? Kažkas juk sakė,kad nemiegos su manim ?-nusijuokė jis.
-Ten kažkas buvo. Aš nemeluoju,tikrai,-suverkšlenau.
-Ehh,mažut,miegok. Kol aš šalia,niekam neleisiu tavęs skriausti,-sušnabždėjo jis ir vos išgirdus,kaip jis pavadino mane mažute,mano širdis suspurdėjo.