Another life // Harry Styles (ltu)

(19)

Ellie POV.

-Aš pasakiau ką?!-sušukau negalėdama patikėt, kad girta aš būnu tokia idiotė...

-Tu norėjai, kad tvarkyčiau tave visą rytą,-tyliai, lyg nusikaltęs pasakė.

-O Dieve...-susigėdusi pasakiau ir pažvelgiau į Harry. Jo akyse buvo kažkas neįskaitomo ir man pasirodė, jog jis kažką nuo manęs slepia, tačiau nusprendžiau neklausinėti. Jeigu norės, pats pasakys.

Delnais perbraukiau per veidą visą raudona iš gėdos ir tai privertė Harry nusijuokti:

-Nieko blogo tame nematai, žinai, kad neprieštaraučiau,-pirštais perbraukė per mano plaukus. Dirbtinai nusišypsojau ir atsisėdau. Staiga Harry vėl nutilo žiūrėdamas į žemę.

-Kas negerai?-paklausiau ir jis atsiduso.

-Viskas gerai,-šyptelėjo ir išsitempė mane iš ten.

Kelionė automobiliu buvo kaip visada smagi. Amerikos kraštovaizdis tiesiog gniaužė kvapą ir kuo toliau, tuo labiau pradedu įsimylėti šitą šalį.

-O kaip tavo šeima reagavo į tokį dingimą, kai sumąstei tiesiog išlėkt su nepažįstama mergina į Ameriką tik su automobiliu ir keleta daiktų?-paklausiau pažvelgusi į jį.

-Na, jeigu iš tikro, tai aš planavau šitą kelionę prieš keletą metų. Kažkada tėvai mane nuskraidino į Prancūziją ir vos nuvykus į oro uostą mane pakerėjo tas kvapas, jauduliukas kirbėjo manyje, galima sakyt svaigau nuo tokio jausmo. Nuo tada supratau, kad myliu keliones ir keliauti. O dar kai atvykau, pamačiau gražiausius vaizdus. Tiesiog pasaka,-šyptelėjo jis ir aš kartu, nes jis su tokiu užsidegimu pasakojo apie keliavimą,-Tada po keletos metų mano gyvenime atsirado mergina, su kuria planavome šitą kelionę, tačiau ji mane paliko. Maniau kad keliausiu vienas, tačiau atsiradai mano gyvenime ir aš buvau per daug sužalotas po skyrybų, visai kaip ir tu buvai sužalota gyvendama su James. Susitiko du sudaužyti žmonės, kurie kartu susideda į kažką gražaus ir aš tiesiog pasiūliau tau tai. Daug negalvojau, tiesiog pasiūliau...

-Oh, wow....-nustebusi pasakiau,-O jeigu būčiau nesutikusi su tavo pasiūlymu?

-Manau, kad būčiau vykęs vienas, paprasčiausiai, nes aš toks žmogus, kuris negali ilgai užsisedėti vienoje vietoje,-šyptelėjo ir aš atsakiau jam tuo pačiu.

Netrukus sustojome prie gražios kalvos su tokiu pat vaizdu. Apsidairiusi išlipau.

-Ką mudu čia veiksime?-paklausiau pažvelgusi į jį, kad ir kaip gražu aplinkui būtų, jis visada bus mano mėgstamiausias vaizdas.

Pala, ką

Papurčiau galvą nuo savo minčių ir apsidairiau, nes nemačiau Harry niekur. Netrukus jis grįžo su užklotu ir krepšiu. Atrodėm kaip kokia tarpukario metų pora iš lankstinukų, kuriuose iškylauja šeima ir kurie alsavo šeimynine idile. Tetrūksta vaiko šalia.

-Esu nuoširdžiai pasimetusi,-ištariau ir atsisėdau ant užkloto. Jis šyptelėjo ir paklojo tą užklotą.

-Manau, netrukus pasimesi dar labiau...

-------
Atsiprašau, kad nekėliau dalies tiek laiko, tačiau ši savaitė buvo pragariška. Tenoriu pasakyt - nenutraukit savo gyvenimo, nes visada, pabrėžiu, visada  yra priežastis gyventi ir net jeigu atrodo, jog jūs niekam nerūpit, tiesiog apsidairykit ir nebijokit išsikalbėti, aplink jus gausybė žmonių, iš kurių atsiras bent vienas, kuris supras jus.
O visiems kitiems, dovanokit gėles, kol žmogus gyvas, o ne tada kai užmerkia akis amžiams. Galbūt gražus žodelis, gėlytė ar kitaip išreikštas rūpestis išgelbės gyvybę. Mylėkim vieni kitus ir skleiskim mažiau negatyvo.