Another life // Harry Styles (ltu)

(4)

Garbanius kreivai nusišypsojo ir pradėjo eit link manęs. Samantha pasikasiusi pakaušį paliko mane vieną šioje nemalonioje situacijoje. Dairiausi aplinkui vengdama vis artėjančio vaikino.
-Mano tu turėtum tai pamatyti,-tarė jis nieko gero nežadančiu balsu. Mano širdis pradėjo kiek smarkiau plakti. Pasižiūrėjau į jo kiek prasagstytus marškinėlius ir tai atrodė labai seksualiai bei varė iš proto. Galva trumpam prisipildė nešvankiomis mintimis.-Nagi eime,-pasakė vakinas su maža šypsenėle. Linktelėjau ir nekantriai sekiau jam iš paskos. Bet nekantriai,turi ne kokią reikšmę. Vaikinas ištiesė savo delną,kai pasiekėme žmonių krūvą. Kiek pastovėjau dvėjodama ir padaviau jam ranka. Jutau kaip jo šalti pirštai susineria su manaisiais. Pradėjome grustis per žmones. Aš stipriau suspaudžiau jo ranką iš nerimo,kai supratau kur jis eina. Lėtai vaikinas atidarė tualeto duris ir abu įėjom. Abu Stengėmes vaiksčioti kuo tyliau. Kažkur už kabinos kampo girdėjosi aimanos. Širdis suspurdėjo ir nuojauta nieko gero nežadėjo. Žiūrėjau į vaikiną,kuris lėtai mane vedėsi ten. Pamačius vaizdą mano akys išsipletė.
-James!-tariau su ašaromis akyse. Išgirdęs savo vardą jis pagaliau atsitraukė nuo merginos visas nuogas išsidarkiusiais plaukais.
-Aš,mažut,nenorėjau,-pasakē jis žiūrėdamas į mane ir gaudė orą.
Paleidau vaikino ranką.
-Tu suknistai negalėjai palaukti. Privalėjai pasidulkinti su kažkokia kale!-sušukau su ašaromis ir trenkusi jam antausį išbėgau pro duris.
-Ellie! El!-išgirdau kažkokius balsus. Nubėgau į lauką ir suklupau. Nusiėmiau aukštakulnius ir toliau bėgau nepaisydama nieko. Per ašaras mačiau visiškai sulietą vaizdą. Suskaudus šonui nuo bėgimo atsisėdau ant suoliuko ir rankomis užsidengusi veidą pasikūkčiodama verkiau. Jaučiausi tokia sužlugdyta,pykta ir išduoda. Esu iš dalies ir pati kalta jog taip įvyko,tačiau aš negalėjau jam suteikti to,ko pati bijojau...Po kiek laiko pajutau kaip kažkas atsisėdo šalia manęs. Pakėliau akis ir išvydau garbanių.
-Ko tau čia?-šaltai tariau. Jis tik liūdnai nusišypsojo ir uždėjo ranką ant mano peties. Šiurkčiai ją patraukiau.
-Žinai,galėtum būt ir mandagesnė,-pasakė jis.
-Kaip aš galiu būt mandagesnė,kai aplink toks šudas vyksta. Aš net nebežinau ką man daryt!-sušukau žiūrėdama į jį ir vėl sukūkčiojau.-Jis turbūt kiekvieną kartą išgerinėdamas dulkinasi su kekšėm ir grįžęs suokia,jog mane myli. Man jau pabodo,supranti!-išsiliejau jam ir puoliau jam į glėbį. Man reikėjo kažko,kas išklausytų,kas būtų su manim. Žaliaakis pasimetęs taip pat apsikabino mane ir kažką ilgai mąstė.
-Aš turiu tau pasiūlymą,bet tu privalai pasitikėti manimi,visiškai.-tarė jis galiausiai atsitraukdamas kiek toliau jog matytų mano akis. Susidomėjusi žiūrėjau į jį.
-Kokį pasiūlymą?-suklusau ir sumirksėjau kelis kartus. Jis papurtė galvą.
-Kai pasitikėsi manim ir galutinai apsispręsi paskambink man. Kol verkei,įrašiau savo numerį į tavo telefona,-šyptelėjo jis.
-Bet koks tas pasiūlymas,ką tu sumanei!-suverkšlenau atsitraukusi nuo jo. Vaikinas atsistojo.
-Sužinosi. Turi laiko apsispręst,-pasakė jis ranka perbraukęs per plaukus ir nuėjo.
-Hey!-šūktelėjau taip sustabdydama jį. Jis atsigręžė į mane ir klausiamai pažiūrėjo.
-Ar būtų galima sužinot bent tavo vardą?-paklausiau žiūrėdama į jo akis blakioje šviesoje.
-Harry. Mano vardas Harry,-nusišypsojo jis ir patraukė savais kelias.