(1)

235 11 2
                                    

-Jūsų šuneliui viskas gerai. Tiesiog į koją buvo įsmigusi gan didelė skeveldra. Laiku atėjote,kitaip svetimkūnis būtų sukėlęs infekciją,-šyptelėjau pagyvenusio amžiaus vyriškiui su kvaila skrybelę ant galvos. Glosčiau mažytį taksų veislės šunelį. Jis žiūrėjo į mane dėkingomis rudomis akimis.
-Labai jums ačiū,panele. Jūs-tikras auksas,-nusišypsojo vyras pasitaisydamas skrybelę. Linktelėjau ir atsargiai padaviau jam taksą. Lėtu žingsniu,kaip ir dera pagyvenusiam žmogui jis išėjo iš palatos. Atsidusau ir nusiėmiau savo baltą ligoninės chalatą. Pakabinau jį ir užsidėjau savo rudeninį paltuką. Išėjau iš klinikos besisegdama palto sagas. Užrakinau duris ir apsidariau. Žvarbus vėjas badė mano odą.
-Kur tu James...-sušnabždėjau ieškodama savo vaikino mašinos netoliese.
Jis jau turėjo atvažiuot. Buvo tamsu ir nejauku. Šnarantys lapai ir girgždančios šakos padarė šią situaciją dar nemalonesne. Išsitraukiau telefoną iš kišenės ir surinkau James numerį. Telefonui pranešus jog jis atsiliepė įkvėpiau oro.
-James,kur tu? Darbas jau baigėsi,o tavęs dar nėra,-tariau be perstojo dairydamasi.
-Jau...Mažut,važiuoju. Aš kelyje,-sumurmėjo jis. Iškart supratau,kad jis girtas. Kaip visada...
-Nieko tokio. Grįšiu ir taip,-suburbėjau ir atjungusi įsimečiau telefoną atgal į kišenę. Pradėjau greitai žingsniais eiti namo. Kažkam sušnarėjus jau pradėjau bėgt besidairydama atgal. Susiraukiau išgirdusi miauksėjimą. Pasišviečiau telefonu pamačiau mažą kiaurai permirkusi kačiuką.
-Hey,drauguži,-lengviau atsidusau paėmusį jį ant rankų ir švelniai įsukau į savo paltuką.-Kas galėjo tave palikti...
Jo šlapias kūnelis drebėjo ir galėjau girdėti jo smarkų širdelės plakimą.
-Kartais žmonės tokie beširdžiai, ar ne?-išgirdau kimų balsą už nugaros. Balsas privertė mane stabtelti.
Nedrįsau atsisukti,tiesiog priglaudžiau bejėgį kačiuką,lyg jis galėtų mane apginti.-Skriaudžia silpnesnius už save,išmeta tuos,kurie patys negali apsiginti. Negali pratarti nei žodžio.-jo balsas privertė mano odą pašiurpti.
Jis buvo pernelyg arti. Pagaliau atsigręžiau,tačiau pamačiau tik akliną tamsą. Atsidusau ir pasukau link namų. Atidariusi namų duris įėjau. Žvilgtelėjau į sveitainę. Gilus atodusis paliko mano lūpas. Apšiukšlinta svetainė ir ant grindų miegantis James.
Mano didžiam nusivylimui, jis tekilos butelį apsikabinęs kaip ir mane naktimis. Kas daro mane ir tekilą vienodai vertas jo meilės.
Nuėjau į vonią ir nuprausiau kačiuką,kurio kailis net buvo sulipęs nuo purvo gumulu.
-Na,va iškart geriau,-nusišypsojau nusausinusi kačiuko kūną.
Kartu su katinu nuėjau į virtuvę ir įpyliau į dubenėlį jam pieno. Nuleidau jį ant žemės.. Katinas nedrąsiai priėjo prie dubenėlio,bet netrukus pradėjo godžiai jį lakti. Po kelių akimirkų pajutau rankas apsivijant mano kūną. Krūptelėjau ir atsigręžiau atgal. Pamačiusi James giliai atsidusau. -Aš,atsiprašau. Išgeriau nedaug...Nesusilaikiau,-sušnabždėjo jis. Bandžiau ignoruoti faktą,jog tuos žodžius girdžiu praktiškai kiekvieną dieną.
-Viskas gerai,-dirbtinai nusišypsojau žiūrėdama į jo žydras akis,kurias aš taip mylėjau. Vaikinas atsakė man tokia pat šypsena ir mačiau kad jis jau kiek išsiblaivęs. James pakštelėjo mano lūpas,o aš susiraukiau ir atstūmiau jį nuo savęs užuodusi stiprų alkoholio kvapą. Jis klausiamai pažiūrėjo į mane.
-Negaliu pakęst alkoholio kvapo. Kai išsiblaivysi galutinai ar bent nusiprausi galėsi ateit į lovą.-tariau paėmusi jau pavalgiusi kačiuką į rankas ir nuėjau į miegamąjį. Paklojau jam guolį šalia lovos,gyvūnėlis įsitaisė jame ir greit užsnūdo. Pati apsirengiau naktinius ir atsiguliau į lovą. Susisukau į kaldrą ir užsimerkiau. Po kiek laiko pajutau kaip lovą šalia manęs įdumba. Pasisukau ir išvydau pažįstama porą žydrų akių. James pabučiavo mane ir pajutau gaivų mėtinį kvapą. Nusišypsojau mintyse ir atsakiau į bučinį.
-Myliu tave,-sušnabždėjau jis atsitraukęs nuo mano lūpų.
-Ir aš tave,-nedvėjodama atsakiau ir padėjau galvą ant jo krūtinės. Jam beglostant mano plaukus užmigau jo glėbyje.

Another life // Harry Styles (ltu)Where stories live. Discover now