Another life // Harry Styles (ltu)

(7)

-Aš...Aš ne,niekur neinu,-sumykčiojau vengdama savo vaikino aštraus žvilgsnio,kuris atrodo mane tuojau sudegins. Paleidau lagamino rankenėlę ir nuleidau galvą. Mano kūnu perėjo didžiulė baimę,kurią jaučiu James po to vakaro. Žiūrėjau į žemę ir stengiausi nekreipti dėmesio,jog jis vis artėja. Tačiau man ne kaip sekėsi,nuo įtampos tarp mūsų ir baimės suvirpėjau. James kvėpavimas atsimušė į mano lūpas. Pajutau,kaip odą nemaloniai pašiurpšta.
-Lagaminas,balta suknelė...Kur susiruošei,mieloji,-sušnabždėjo jis į mano lūpas. Pakėliau žvilgsnį į jo kiek patamsėjusias mėlynas akis,tai atrodė gąsdinčiai. Nejutau nuo jo alkoholio kvapo. Jis nebuvo girtas ir bandė išlikti ramus. Nežinojau,ką jam atsakyt,tai tiesiog tylėjau. Juk nepasakysiu: "Oh,tiesiog sutikau su beveik nepažįstamuoju,vien tam,jog pabėgčiau nuo tavęs. Bet šiaip nesirūpink. Viskas normaliai.". Nuleidau žvilgsnį nuo jo akių ir žiūrėjau į grindis.
-Kalbėk!-sušuko jis. Ir aš krūptelėjau atšokusi nuo jo.-Su tavimi kalbu,-tarė jau kiek ramiau ir ranka perbraukė per plaukus pastebėjęs mano baimę. Visdar tylėjau kelias minutes. Praveriau burną kalbėjimui,tačiau užčiaupiau lūpas,kai pritruko žodžių. Staigiai buvau priremta prie sienos. Mano kvėpavimas patankėjo,užsimerkiau.
-Atsakysi ar teks imtis veiksmų,norint tave prakalbint? Dar turi šansą,-gresminančiai tarė jis,norėdamas mane pagąsdinti. Taćiau aš tylėjau,lyg karys davęs įžadus. Net nesiruošiau kalbėti. Jaučiau jo įdėmų žvilgsnį,pajutau kaip jo ranka užlenda už mano suknelės iš šlaunimi kyla aukštyn.
-Prašau,ne,James...-sušnabždėjau stipriai užsimerkusi. Mano akimis nureidėjo ašaros. Atrodo,jam visiškai nerūpėjo.
-Reikėjo su manimi kalbėti,kol gražiai prašiau. Jau per vėlu,mažut,-sumurmėjo jis ir nusmaukė mano kelnaites. Jo prisilietimai ir jis pats buvo toks šlykštus. Norėjau įsipirti jam į kiaušus,tačiau buvau sukaustyta baimės. Staiga James nukrito po mano kojom su galingu trenksmu. Pakėliau akis ir pamačiau Harry prieš akis su vaza.
-Nagi,mieloji,nestovėk. Greičiau varom iš čia,-tarė jis numetęs vazą ir pagriebė mano lagaminą. Užsimaukšlinau kelnaites ir nubėgau paskui jį.
-Kas jeigu tu ji suknistai užmušei!-sušukau žiūrėdama į jį. Vaikinas ramiai įdėjo mano lagaminą į bagažinę ir uždarė ją. Apėjęs mašiną jis įsėdo į ją. Stovėjau sunėrusi rankas po krūtinę ir laukdama kol jis atsakys. Harry atidarė keleivio dureles ir pažiūrėjo į mane.
-Lipi ar ne?-paklausė jis kiek abejingai.
-Tik kai atsakysi į mano klausimą,-užsispyrusi atsakiau ir pyktai žiūrėjau į jį.
Vaikinas nusijuokė:
-Neužmušiau,tik dabar jis bus atsijungęs kelias valandas. Tai važiuojam?-pasakė jis ir užvedė automobilį. Linktelėjau ir įlipau į vidų. Užtrenkiau dureles ir pasitvarkiau suknelę. Greitai pajudėjome iš vietos. Po nedidelės tylos jis galiausiai prakalbo.
-Aš viską žinau,-pasakė jis,o aš įdėmiai pažvelgiau į jį.
-Ką tu žinai?-pasimetusi pasiteiravau.
-Žinau,kad jis tave išprievartavo,-Harry supaudė rankose vairą. Mačiau susierzinimą ir pyktį jo akyse. Nuleidau galvą žaisdama su suknelės neriniuotu kraštu.-Tu man nieko nesakei,nepasakojai apie tai.
Daviau jam pyktą žvilgsnį.
-Ką aš galiu pasakok ar sakyt,jeigu tavęs nepažįstų ir išvis nežinau kodėl tu mane vežiesi velniai žino kur,-sumurmėjau atrėmusi galvą į stiklą ir žiūrėdama į besikeičiančį kraštovaizdį. Jis atsiduso.
-Tai sužinosi greitai,būk kantri ir nebūk tokia užsispyrusi,-nusišypsojo jis ir aš su nerimu stebėjau kur jis mane veža.