Mano mama visada labai mėgo vaikus. Ji norėjo kuo daugiau vaikų, todėl ji įsivaikino dar vieną dukrą. Natasha buvo viskuo geresnė už mane. Visi mėgo tik ją. Išties ji buvo tik kalė griaunanti mano gyvenimą, tačiau dabar viskas keičiasi. Dabar mano l...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Po mėnesio
SMŪGIS, spyris, smūgis. Vyriškis gulėjo ant žemės. Lorei ir toliau spardė jį. O aš stovėjau kaip medis ir nieko nedariau. Jau pripratau prie to.
-Tu turi pribaigti jį.-Ji nusispjovė ant jo. Žaliaakis vyras suvaitojo ir susigūžė. Aš linktelėjau ir į rankas paėmiau ginklą.
Jis tik išdavikas.
Jis tik dar vienas kuris norėjo nužudyti mane.
Jis beprotis.
Stengiausi įtikinti save, kadangi man buvo sunku tuo. Deja, tai buvo neišvengiama arba jis ,arba aš.
-Ji nesugebės to.-Zayn sukryžiavo rankas. Aš ir toliau raminau save. Aš mokiausi to visą mėnesį. Visą mėnesį kaliau visas nesąmones, o dabar atėjo metas parodyti Zayn iš kokio molio aš drėbta. Ranka timptelėjau trumputį klastuotą sijoną žemyn. Nubraukiau plaukų sruogą. Užtaisiau ginklą.
-Turbūt turėčiau ištarti sudie.-Subambėjau ir nutaisiau ginklą tiesiai į jo galvą. Aš pajaučiau tą šaltį, sušaldžiusį visą kūną ir energijos antplūdį. Mano venomis ėmė tekėti adrenalinas. Aš jaučiausi galinga. Mėnesis nuobodaus mokymo. Kaip naudotis ginklu ir visa kita. Aš esu pasiruošusi. Vyriškis žiūrėjo į mane ir žvilgsniu maldavo pasigailėjimo. Aš tylėjau. Akimirką pagavau save galvojant apie visus dalykus, kuriuos galiu patirti, o dabar būsiu žudikė. Aš galėčiau mėgautis laimės pilnu gyvenimu ir būti laiminga, bet po velnių aš renkuosi tai. Nors mano gyvenimas niekada ir nebuvo tobulas.
-Po velnių Lorei, turim problemą.-Louis įkišo savo galvą per duris. Aš pasukiojau galvą į šonus. Tikrai ne laiku. Lorei riebiai nusikeikė ir išlėkė pro duris, o Zayn iš paskos. Šaunu,likau vienu su bepročiu, kuris norėjo padegti mane. Atsisėdau ant stalo ir susikėliau koją ant kojos. Vyras pasivartaliojo ant žemės ir pakėlė galvą. Jis pažvelgė į priekį ir lėtai rankomis liesdamas žemę atsistojo. Susiėmęs už šono ėmė šlūbčioti link durų ir visai nesižvalgė, nors derėjo.
-Stok.-Nutaisiau ginklą. Jis krūptelėjo. Raumenys stipriai susitraukė, bet jis neatsisuko.
-Ir ką tu man padarysi?-Pašaipiu ir tvirtu balsu paklausė.
-Patarčiau nenuvertinti manęs.-Suburbėjau ir narsiai žengiau žingsnį į priekį. Jis atsisuko į mane. Išleido tylią skausmo dejonę, bet vis tiek žvelgė į mane kaip į šiukšlę.
-Tu per daug kvaila.-Aš nusijuokiau ir įsidrąsinusi žengiau dar vieną žingsnį. Atsidūriau nuo jo vos keletą centimetrų toliau.
-Nuo manęs priklauso tavo gyvybė, patarčiau būti mandagesniu. Juk nenori mirti dabar.-Jis ėmė garsiai kvatotis ir staigiu judesiu ištraukė peilį. Aš nespėjau nuo jo pasitraukti, o peilis susmigo į mano pilvą. Atsikosėjau ir atbulomis eidama parkritau ant žemės. Lėtai ištraukiau tą daiktą, kol vyriškis šypsojosi. Kraujas pasipylė iš mano burnos. Suspaudžiau peilio ašmenys tarp pirštų.
