The BITCH xZ.M ✔

15

Žvelgiau į didelėje dėžėje gulintį Zayn. Nesupratusi priėjau prie jo ir pažvelgiau į pabalusį vaikino veidą.

-Zayn..-Tyliu balsu pasakiau ir pajudinau jį. Vaikinas net nekrustelėjo.

-Mari, eime?-Čia išlindo Harry ir staiga Zayn dingo.

-Kas per velnias čia vyksta?-Susiraukiau stebėdama žaliaakį vaikiną, kurio rankose buvo ginklas.

Staiga Zayn atsirado prieš mane.. Jo krūtinėje buvo didžiulė raudona dėmė ir jis netrukus krito ant šaltų grindų, kol aš pradėjau klykti.

-Jis pasirinko gelbėti tave..-Harry nusijuokė

Pabudau nuo lėtai pypsinčio aparato. Lėtai pramerkiau akis ir apsižvalgiau. Ligoninės palata tik kiek kitokia. Apsidairiau ir supratau, kad tas baisus įvykis tebuvo košmaras.

Atsidusau ir pasiremdama alkūnėmis išlipau iš lovos. Jokių bintų nieko. Apsidairiau į visas puses. Šiek tiek skauda galvą ir maudžia pilvą. Ant kūno nebeliko jokių įkandimų žymių. Atsidusau ir nusprendžiau geriau apsidairyti.

Kuo toliau tuo labiau ši vieta man priminė visai ne ligoninę. Priėjau prie kažkokių durų ir bandžiau jas praverti jas, tačiau jos stovėjo lyg įkastos į žemę. Susiraukiau ir pabandžiau dar kartą.

Vis dar nieko.

Galiausiai durys pačios prasivėrė ir pro jas išlindo trumpaplaukė, mėlynų plaukų mergina.. Ji nustebusi pažvelgė į mane ir apsidairiusi tiesiog į rankas įbruko man raštelį, o tada dingo.

Apsidairiau ir stipriai susiraukiau.. Pasigirdo stiprus aukštakulnių kaukšėjimas ir kambario durys ir vėl prasivėrė. Stipriai suspaudžiau keistą raištelį rankoje ir jis pasislėpė mano delne, o pati pažvelgiau į moterį.

Ji turėjo ilgus raudonus plaukus ir juos buvo susirišusi į viršų. Nors iš ties jos lūpų raudonumas neatsiliko nuo jos raudonų, lyg kraujas plaukų. Moteris prasižiojo kažką sakyti, bet nutilo. Jos lūpos suformavo keistą šypsenėlę ir ji tiesiog nieko nesakiusi priėjo prie manęs čiupo už rankos ir išsivedė iš kambario, o tiksliau palatos.

-Turbūt nežinai kur esi..-Sučiauškėjo vyrišku balsu ji ir aš apsižvalgiau.. Sniego baltumo koridorius, visur tik durys ir ilgas ilgas koridorius. Šis pastatas atrodo taip lyg neturėtų pabaigos.

Čia tikrai ne ligoninė.

-Kas čia per vieta?-Galiausiai prabilau ir nusistebėjau savo girgždančiu balsu. Moteris paleido mano ranką, pažvelgė į mane ir pradėjo eiti tolyn, o aš sekti ją.

-Savo pacientams negalime pasakyti, kas čia per vieta..-Ir vėl sodriu vyrišku balsu prabilo. Jau imu stebėtis ji yra jis ar ji?

-Ką aš čia veikiu?-Nusistebėjau ir nužvelgiau tą moterį.. Figūra tikrai moteriška.

-Kai kas norėjo, kad čia atsidurtum..-Ir vėl vyrišku balsu prabilo. Atsidusau ir pažvelgiau į vienas praviras duris.-Eime, čia pas tave..-Šyptelėjo ji ar jis ir mes pasukome prie tų pačių pravirų durų.

-Ką jis čia veikia?-Pastebėjusi Harry demonstratyviai parodžiau pirštu į jį.

-Jis užsakė, tavo pabuvimą čia..-Ji nusišypsojo, o aš visiškai pasimečiau. Kur aš patekau?

-Sveika atvykus į naujuosius namus, mieloji.-Harry nusišypsojo ir moteris išėjo palikdama mane ir jį vieną kambaryje. Tai buvo baltas didžiulis kambarys, be jokių langų tik tiek, kad viskas buvo padengta, lyg kokiais patalais. Minkšta ir šilta. Apgaulinga vieta.

-Kur aš?-Apsižvalgiau ir vėl, ir vėl ,ir vėl..

-Tu pragare..-Harry išsišiepė ir mano oda pašiurpo. Suskambo jo telefonas ir jis kaip koks molis įsišiepė dar labiau.-Eime, tau reikia pavalgyti, o vėliau pasakysiu oficialiai gerą žinią.-Net nesiruošdamas atsakyti į jokius mano klausimus jis tvirtai čiupo už mano rankos ir tempte ištempė iš kambario, o tada pradėjo eiti tuo pačiu baltu koridoriumi visai kaip ta keista moteris.

Galiausiai vaikinas pravėrė mėlynas duris ir už jų pasirodė didžiulė patalpa primenanti mokyklos valgyklą. Čia buvo daug žmonių. Visi jie buvo niūrus ir nuliūdę.

-Eik pasiimk valgyti ir nuskambėjus skambučiui grįžk į kambarį, supratai?-Paliepė ir aš tiesiog linktelėjusi nuėjau prie didžiulės eilės.

Ilgai laukiau maisto, tiksliau kažkokios košės. Su šakute pagraibiau ją ir tiesiog atsisėdusi į patį tolimiausią kampą pasistačiau prieš save, net nesiruošdama jos valgyti.

-Sveika..-Kažkokia mergina prisėdo prieš mane. Pakėliau akis į ją. Ji vienintelė šypsojosi.

-Labas..-Šiek tiek sutrikusi atsakiau.

-Patarčiau nevalgyti to maisto.. Jame jie prideda kažkokių mus veikiančių medžiagų.-Nusišypsojo ji ir aš atsidusau. Čia tiesiog kažkokia nesveika vieta. Aš iš vis nesuprantu nieko.

-Kur mes?-Galiausiai drąsiai paklausiau. Turėjau sužinoti kažką, tiesiog privalėjau.

-Pagalvok, kas būna kai turi kažką nereikalingo?-Ji susiraukė ir apsižvalgė.-Tu jo atsikratai..-Tyliau pasakė.

-Ką tu nori tuo pasakyti?-Išmečiau savo maistą į šiukšlinę ir grįžau prie merginos. Ji pažvelgė į savo akivaizdžiai apkramtytus nagus ir pakėlė akis į mane.

-Čia mes esame šiukšlės..-Paprastai pasakė..-Ši vieta yra nelegali psichiatrijos ligoninė. Mus tiesiog čia palieka ir jie paverčia mus tikrai bepročiais ir svarbiausia niekas nežino apie šią vietą.-Mergina giliai atsiduso ir aš tiesiog atstojusi sutrikusi nuėjau pamojuodama jai. Harry privalės man paaiškinti viską.

Iš vis kur jis mane įkišo? Negaliu net rasti prakeikto kambario.

Po kelių minučių jau radau tą kvailą baltą kambarį. Iš tiesų man keista, kad čia niekur nebuvo jokios apsaugos, kamerų taip pat nematau. Ne jau jie taip pasitiki mumis?

-O tu jau grįžai..-Hary nusistebėjo ir susikėlė kojas ant keistos baltos lovos. Jis nusišypsojo velniška šypsena ir galiausiai atsistojo.

-Harry paaiškink man viską..-Sušnypščiau ir jis prunkštelėjo.

-Net neketinu, geriau atšvęskim..-Jis nusišypsojo ir aš visiškai sutrikau.

-Ką?-Susiraukiau ir atsisėdau ant tos pačios baltos lovos.

-Marinė Woods oficialiai paskelbta mirusi. Merginos kūnas buvo šiandien rastas ežero dugne.-Po šių žodžių mano kūnas sustingo.