The BITCH xZ.M ✔

24

Pasiėmiau į rankas ginklą ir priglaudžiau šaltą metalą prie savęs. Atsisėdau patogiau ir tyliai niūniavau dainą. Pasigirdo tylūs ir atsargūs žingsniai. Prisispaudžiau prie sienos dar labiau. Lorei planas buvo paprastas, pasislėpti - sunaikinti, tačiau ne viskas taip paprasta. Aš jau imu jausti skausmą. Tyliai suvaitojau ir prarijau dar vieną tabletę. Po kelių minučių visame name nuaidėjo šūviai. Tai reiškia tik vieną. Taika nepavyko. Atsidusau ir sukaupusi visas jėgas iššokau iš spintos. Nutaisiau ginklą ir nespėjus sureaguoti nušoviau vyrą. Jo kūnas subliuško ant žemės. Nurijau gerklėje susidariusias seiles. Kambario durys buvo uždarytos. Pasilenkiau prie jo ir iš negyvų rankų išplėšiau ginklą. Jo oda vis dar buvo šilta, tai sukėlė tikrai nemalonius šiurpulius visame kūne.

"Jei ne jis tai aš" Tvirtinau sau ir lėtai ir ėjau prie durų. Po kelių minučių kulkos prazvimbė pro mano galvą. Stipriai susiraukiau ir uždarau duris. Privalau dingti iš čia. Mano kvėpavimas tankus ir greitas. Aš nežinau, kaip jaustųsi, bet kuris kitas mano vietoje, bet aš esu tikra tai nebūtų malonu. Niekam. Apžvelgiau visą kambarį ir atsidusau supratusi, kad vienintelė išeitis yra atidarytas langas. Šokti iš antro aukšto į baltą sniegą. Turbūt tai nėra taip blogai. Atsispyriau nuo žemės ir atsispyrusi bėgau ir šokau.

Sniegą nudažė raudono kraujo srovė. Balta krištolo jūra virto raudonomis ašaromis. Susiėmiau už pilvo ir sudejavau, tačiau susivokusi, kad nėra laiko dejuoti atsistojau ir skaudančiomis kojomis nubėgau už medžio. Už 500 metrų yra miškas. Jis vienintelis mano taikinys. Apsižvalgiau. Pro namo langus krito žmonės, girdėjosi klyksmai ir dūžiai. Širdis plakė kaip pašėlusi. Galiausiai tekina pasileidau nuo siaubo laukiančio manęs anapus. Mėnulis švietė man kelią kol galiausiai įlėkiau į mišką. Šviesa dingo, kaip ir aš, iš jų akiračio. Pasilenkiau ir šiek tiek iškišau galvą. Aplinkui nieko nebuvo, tik mirtina tyla. Atsistojau ir neramiai mindžiojau kojomis galvodama ką daryti.

-Mari!-Sprendimas pats įlėkė į mano glėbį. Zayn apkabino mane savo raumeningomis rankomis. Aš nesupratau kodėl jis taip pasielgė, bet po šiandienos veiksmų man būtinai reikėjo to.

-Lorei liko name.-Jis perspėjo mane.

-Ką? Mes privalome ją ištraukti.-Panika kūne kilo. Jaučiau didžiulį norą tiesiog bėgti ten ir nužudyti visus man sutrukdžiusius.

-Palauk Mari.-Zayn suriko ir ranka suspaudė mano delną.

-Kas?!-Aš surėkiau.

-Ten pavojinga, supranti? Name yra keturios bombos. Jos sprogs po dešimties minučių, jei laiku nerasime Lorei, mes mirsime.-Aš atsidusau. Aš numaniau, kad Lorei sugalvos atsarginį planą. Ši idėja manęs nestebino, bet  mane baugino beviltiškai mažas laiko tarpas.-Suprantu, turime ją surasti, o jei nerasim tiesiog nešdinkis iš ten gerai?-Paliepė jis. Tuo metu aš jaučiau slogią ir įtemptą atmosferą aplink mus. 

-Gerai.-Greit sumurmėjau ir pasileidau vėl bėgti, bet Zayn sulaikė mane už rankos. Jis atsuko mane į save ir savo rankomis suėmęs mano veidą pabučiavo į lūpas. Rankomis apsikabinau jo kaklą, įvėliau pirštus ir jaučiausi pakylėta. Viena akimirką aš jaučiausi sudraskyta, bet dabar puikai žinojau, kad kiekvienas žmogus pasimaišęs mano kelyje nebus sutiktas maloniai.

-Susitiksim prie išėjimo.-Paliepė jis ir mes nubėgom į skirtingas namo puses. Sukaupusi visas jėgas įbėgau į viršų. Stengiausi išvengti kulkų zvimbiančių pro ausis ir smūgių. Tai buvo akimirka kai viskas sulėtinta.

Aš BĖGU.

Lėtai vos prakvėpuodama.

Iš žaizdos sunkiasi kraujo upeliai. Mano keliai nubalnoti, o akys pilnos ryžto. Bėgu kol pamatau Lorei. Ji guli ant grindų. Iš galvos sunkiasi kraujas. Akys užmerktos ir ginklas rankoje. Šalia stovi išsiviepusi Nataša. Susėmiau už burnos ir nieko nepasakiusi pripuoliau prie Lorei. Visą mėnesį ji atstojo mano tėvus, guodė mane, sakė pačius gražiausius žodžius ir pildė svajones. Kai jausdavau, kad nebe ištversiu, kai sakydavau, kad tai man per žiauru ji ateidavo su kavos puodeliu ir sakydavo "Viskas bus gerai" .Ji mokėjo šypsotis sunkiausiomis akimirkomis. Ji buvo lyg antra mama. Ir dabar aš netekau net ir jos.

Nusivaliau ašaras. Lorei nenorėtų, kad aš verkčiau. Ji norėtų, kad atkeršyčiau už ją tai kalei. Visą gyvenimą aš buvau nelaiminga. Nataša atėmė iš manęs visus brangiausius žmones. Ji atėmė iš manęs viską ką branginau. Atsistojau iškėlusi galvą. Ji ir aš vienu metu ištiesėme ginklus viena prieš kitą.

-Žinai, Mari tu kalė. Aš visą gyvenimą svajojau apie tokią akimirką kaip tave nužudau.

-IR tu tikra, kad tau pavyks?-Pasišaipiau ir akimirksniu su koja išmušiau ginklą iš jos rankų. Ji apstulbo. Pažvelgė į mane tokiu žvilgsniu kokiu niekada nežiūrėjo. Po kelių sekundžių ji išsitraukė kitą ginklą ir šovė į mane. Aš vos spėjau palenkti galvą. Tą akimirką laikas sustojo. Paniekinančiai nusišypsojau ir šoviau į ją, bet ji spėjo pasiridenti po stalu ir išvengė mano šūvio. Nusikeikiau ir užlindau už pirmos pasitaikiusios sienos. Velnias ta kalė neblogai moka tai. Truputį iškišau galvą. Šūvis. Aš ir vėl pasislėpiau už sienos. Kai staiga ji ją prašovė. Šalia manęs atsirado skylė. Sukaupiau visas jėgas ir pasukusi galvą šoviau ir aš pataikiau. 

Merginos kūnas subliuško ant grindų. Trečias nužudytas žmogus. Mari įklimpai kraujyje iki ausų.

Atsistojau nuo žemės. Skausmas nudiegė visą kūną. Apsisukau ir pradėjau visur ieškoti Zayn. Mes privalome dingti iš čia. Mums liko tik kelios minutės.

Paspartinau žingsnius ir sulaikiau skausmą savyje. Bėgau per visus kambarius ir ieškojau kažko, kas padėtų rasti jį ar  dingti iš čia. Galiausiai pasiekiau vieną iš kambarių, kur gulėjo jis. Prišokau prie jo ir papurčiau jo kūną.

-Zayn!-Surėkiau ir papurčiau dar kartą. Jis sudejavo ir aš atsikvėpiau.

-Kas buvo?-Paklausiau ir persimečiau jo ranką per savo petį.

-Kažkas trenkė man per galvą.-Sudejavo, pažvelgiau į veidrodį.

-Turime paskubėti.-Vienas žingsnis ir atsidūrėm ant žemės. Akimirką apkurtau. Aplink krito namo gabalai. Grindys lūžinėjo. Ugnis siaubė viską kelyje. Dar trys ir viskas bus baigta. Dar trys sprogimai ir viskas bus pasmerkta.

-Nebe spėsim.-Zayn pasakė ir aš pažvelgiau į jo ranką. Sunėriau mūsų pirštus ir pasilenkusi pabučiavau jį į lūpas.

-Spėsim.

2015 05 15

"Prieš savaitę įvykusio kraupaus įvykio pasekmės paaiškėjo. Name rastos 32 aukos. Tarp jų nebuvo ieškotosios milijonieriaus dukters Mari Woods. Taip pat neradome Zayn Malik kūno. Tik name rasta jo kraujo. Policija vykdo tyrimą. Galite būti ramūs. Nusikaltėlis ir auka bus rasti. Nors dabar neaišku ar jie abu nėra nusikaltėliai."

Nusišypsojau ir išjungiau televizorių.

Priglaudžiau puodelį prie lūpų.

Mari Woods bus laiminga visam gyvenimui.

Atsistojau nuo lovos. Pažvelgiau į blondinės atvaizdą veidrodyje.

Beveik balti vešlūs plaukai ir natūrali šypsena. Mėlynos akys ir raudonos lūpos.

Netrukus juodaplaukis įžengė pro duris.

-Katerina ar tu pasiruošusi?-Saldžiu balseliu sušnabždėjo Zayn ir priglaudė mane prie savęs.

-Žinoma, Kailai.-Nusijuokiau ir mes išėjome iš pastato.

Zayn ir Mari ten liko amžiams.

Dabar mes Katerina ir Kailas. Žmonės kurių nenorėtum sutikti.

PABAIGA