The BITCH xZ.M ✔

7

-Kur Zayn?-Nataša kreipėsi į mamą. Nusijuokiau iš jos kvailos veido mimikos, jai besidairant aplink.

-Jis pas tikruosius tėvus, čia negrįš..-Pašaipiai pakomentavau. Nataša iš kart nusiuntė man piktą, pavydo pilną žvilgsnį. Turbūt pasijuto pikta viską sužinojusi paskutinė.

-Arhh.. Užsičiaupk Mari.-Sudejavo ji ir padėjusi savo daiktus į bagažinę, įlipo į tėvų mašiną. Prunkštelėjau ir padariusi tą patį įlipau į visureigį. Įdomu ar greitai aš gausiu savo seniai pažadėtą mašiną, kurios laukiu jau du metus?

Mano tėvai yra labai pasiturintys žmonės, tad nesistebiu, kad turime net 8 mašinas, dvi vilas ir didžiulį namą primenantį rūmus, tačiau aš niekaip negaunu to ko reikia būtent man.

-Mergaitės pasiruošusios?-Mama su tėčiu įlipo į mašiną ir buvo jau ją užvedantys, bet tada iš įpročio atsisuko į mus.

-Taip..Žinoma, pasiruošusi nuobodžiai kelionei.-Nataša ir vėl burbėjo. Kartais jos nesuprantu,  ji piktesnė už širšę. Ji nekenčia senelių, o aš priešingai dievinu juos. Jie  visada mylėjo mane labiau nei tikrieji mano tėvai.

-Nebambėk Nataša, jie tavo seneliai ir jie tave myli. Labiau net už Mari.-Pakomentavo mama ir mano veidas ištįso. Aš esu teisi jie nei velnio nemyli manęs.

-Aš nevažiuosiu.-Pareiškiau ir pažvelgiau į džiaugsmo pilną Natašos veidą.  Jai kaip visada net nesistengiant pavyksta mane pažeminti. Na palauk sesute, dar parodysiu tavo vietą. 

-Ką?-Mama atsisuko į mane.

-Ką girdėjai, Aurelija.-Pasakiau specialiai pavartodama jos vardą.-O dabar sustokit ir išleiskit mane.-Pažvelgiau į tėvus, kurių veiduose atsispindėjo šokas. Aš juk niekada neatsisakydavau šios kelionės.

- iššoksiu jei nesustosit.-Pranešiau.

-Tu niekur neisi!-Suklykė mama ir iškišo ranką trenkti man, bet aš pravėrusi dureles iššokau iš mašinos, net nespėjus jiems sureaguoti. Laimei jie nuvažiavo, o aš skaudžiai nusibrozdinau kelius.

Nekenčiu savo tėvų, nekenčiu jų.

Pradėjau eiti link miesto ir mano telefonas suskambo. Pažvelgiau kas skambina ir atsiliepiau.

-Klausau.-Nutaisiau pačią įtikinamiausią išraišką ir balsą, kad man viskas gerai. Nors nė velnio nebuvo. Šią akimirką labiausiai norėjau išsiverkti.

-Labas.-Zayn nusijuokė.

-Kažkas nutiko, kad skambini?-Pasiteiravau.

-Gal nori susitikti?

-Galim.  Vis tiek neturiu ką veikti.-Atsidusau.

-Už 10 minučių, Letos kavinėje.-Pranešė Zayn ir padėjo ragelį.

Neužtrukau net 5 minučių ir buvau vietoje. Nustebau radusi Zayn jau laukiantį manęs. Pasikabinau savo  paltą ir nuėjau prie jo.

-Ankstyvas tu..-Nusijuokiau ir krestelėjau ant kėdės, tada susidėjau koją ant kojos.

-Kažko norėsi? Aš vaišinu.-Jis nusijuokė, o aš iškėliau vieną antakį.

-Nebent kavos.-Pasakiau ir jis linktelėjęs liepė man palaukti, o tik po kelių minučių grįžo su kavos puodeliu.

-Nežinau kaip tu, bet mane labai traukia laukas.-Jis nusijuokė ir iškišo liežuvį.

-Eime.-Nusijuokusi pasakiau. Vis tiek kavą jis nupirko į išsinešamus puodelius.

Pasiėmėm paltus ir išėjom į lauką, buvo kiek šaltoka. Prieš kelias dienas mus dar džiugino vasaros oras, o dabar netikėtai atšalo. Tai kažkodėl mane juokino, galbūt labiau juokiausi iš savo gyvenimo beviltiškumo.

-Kodėl tu juokiesi?-Zayn nesuprato, o aš nusijuokiau dar labiau nors nebuvo iš ko.

-Nežinau..-Juokdamasi pasakiau, o Zayn prunkštelėjęs nusijuokė kartu su manimi.

-Žinai tu keista, bet ir miela.-Jis patampė mano žandus, o aš bandžiau nustumti jo rankas.

-Zayn, įkąsiu.-Pagrasinau, tačiau jis vis tiek nepaleido. Nutaikiusi progą gerai krimstelėjau jo ranką ir jis pagaliau  mane paleido.

-Tave reikėtų pririšti prie būdos.-Jis nusijuokė ir pažvelgė į mane tuo pačiu trindamas savo ranką. Po kelių minučių jis keistai žvilgtelėjo į mano kojas.

-Ką tu sumąstei, Zayn?-Susivokusi prisimerkiau ir nužvelgiau jį. Nespėjau sureaguoti, kaip Zayn mane pakėlė ir pradėjo kažkur nešti.

-Zayn..Paleisk.- Gražiai paprašiau. Nekenčiu kai mane neša, tada pasijuntu stora.

-Ne.-Nusijuokė jis ir nepastebėjęs staigaus kelio pakilimo dribo kartu su manimi.

-Arhh..Kaip skauda..-Sudejavau ir Zayn pradėjo juoktis iš mūsų. Apsidairiusi ir aš nusijuokiau, laimei beveik niekas mūsų nemato.

-Na tu ir žioplys.-Prunkštelėjau ir jo padedama atsistojau.-Tik nebandyk manęs ir vėl pakelti.-Pasitrynusi ranką perspėjau. Netrukus mes pradėjome eiti ir vėl.

Su šypsena atsisukau į Zayn ir kažkodėl pradėjau apžiūrinėti jį. Balti gražūs dantys, rudos akys kurios tave mato kiaurai ir juodi plaukai sukelti į viršų. Nusišypsojau ir greit atsisukusi pastebėjau stulpą prieš mane. Atsitrenkiau į jį ir dar kažkaip užsikabinau Zayn rankovę ir krisdama jį kartu nusitempiau su savimi.

-O kas dabar žioplė?-Juokdamasis paklausė, nusijuokiau ir aš. Po kelių minučių stojo nejauki tyla ir aš pastebėjau jo žvilgsnį slystantį iki mano lūpų