Mano mama visada labai mėgo vaikus. Ji norėjo kuo daugiau vaikų, todėl ji įsivaikino dar vieną dukrą. Natasha buvo viskuo geresnė už mane. Visi mėgo tik ją. Išties ji buvo tik kalė griaunanti mano gyvenimą, tačiau dabar viskas keičiasi. Dabar mano l...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Okkk, duodu šiai istorijai bandomąjį laikotarpį. Jai man nesiseks ir jausiu, kad pjaunu grybą tada tikrai ištrinksiu :)) Galiu pasakyti, kad viskas jūsų dėka, suteikėt man vilties, kad ši istorija taip nenusivažiuoja. Taigi turiu įspėti, kad šią dalį rašiau pagreitindama veiksmą. Pradžioje galite nesuprasti kas parašyta po "xxxx". Taigi trumpai ir aiškiai, tai yra praleistas laiko tarpas. Skaitydami suprasite, o jai kas galite paklausti komentaruose ;)
*
Rankose laikiau ilgą storą pieštuką. Perbrėžiau jį per ranką ir nusišypsojau. Mano oda buvo tokia pat lygi kaip visada. Susikėliau kojas ant stalo ir pažvelgiau į savo nagus.
Darosi vis nuobodžiau laukti kol pabus mažoji Chloe. Šiuo metu buvau jos kambaryje ir man mirtinai reikėjo jos paslaugų. Žinojau, ji nekenčia Natašos ir man padės. Ji jau tada sutiko man padėti.
Nors tikiuosi ji nesupyks, kad įsmukau į jos kambarį.
-Pabusk..-Galiausiai neiškentusi ranka suėmiau jos petį ir truputį papurčiau. Blondinės akys atsimerkė ir ji įsmeigė savo išsigandusį žvilgsnį į mane, o jos veido oda pabalo.
-Mari..-Ji sumikčiojo ir greit iššoko iš lovos prisispausdama prie sienos ir žvelgdama į mane, lyg į patį tikriausią vaiduoklį.
-Aš tikra, Chloe.-Paaiškinau ir ji lėtai bei atsargiai priėjo prie manęs, o tada palietė mano veidą ir greit atitraukė ranką.
-Bet kaip?-Išplėtė akis ir atsisėdo ant savo lovos.
-Tiesiog buvau gerai paslėpta.-Paaiškinau ir ji tiesiog linktelėjo, bandydama susivokti.
-AŠ..-Galiausiai bandė dar ir kažką pasakyti, bet aš nutildžiau norėdama eiti prie reikalo.
-Tai nesvarbu.-Paslaptingai nusišypsojau ir ir pasirėmiau į stalą sukryžiuodama kojas.-Mari Woods, grįžta į visuomenę. Visiškai nekalta ir be atminties, tačiau taip bus tik jų manymu.-Po šių žodžių Chloe veide atsirado paslaptinga šypsenėlė, o aš supratau tai, kad mergina padės man.
xxxxx
"Mari Woods gyva"
"Milijonieriaus dukra atsirado!"
"Mergina neatsimena nieko, po sukrėtimo"
"Marinė Woods savaitgalį pagaliau susitiks su šeima ir bandys prisiminti smulkmenas, kol policija tiria paslaptingo jos dingimo priežastis. Visko ko reikia sugrąžinti merginai atmintį, kuri dingo dėl neaiškių priežasčių"
Perskaičiau laikraščių ir žurnalų antraštes. Visi tiki, kad mano atmintis dingo. Tai buvo geniali mintis. Dabar žinojau kaip sunaikinsiu savo šeimą.
Lėtai ir skaudžiai sunaikinsiu juos visus.
-Ar tu pasiruošusi?-Policijos pareigūnas atidarė duris. Lėtai linktelėjau nutaisydama šiek tiek išsigandusią veido išraišką. Susigūžiau ir apsimečiau, kad esu tikrai išsigandusi.
-Mari..-Staiga savo rankas aplink mane apvyniojo Nataša. Greit atsitraukiau nuo jos. Tai bent, šlykštynė apsimeta.
-Mums buvo taip skaudu dėl tavęs..-Pasakė mama ir kažkaip net išspaudė ašarą. O Dieve! Netrukus apsivemsiu.. Nuėjau atsisėdau ant kėdės ir jie padarė tą patį atsisėsdami prieš mane. Pažvelgiau į jų veidus nutaisydama patį nekalčiausią veidą.
-Neprisimenu jūsų..-Baikščiu balsu pasakiau ir netrukus čia įlėkė pareigūnas, išties detektyvas. Jaunas ir lieknas, kostiumuotas vyriškis, grėsmingu ir šaltu veidu.
-Meluoji..-Staiga tėškė faktą tėtis. Mano veidas persimainė. O velnias.. Sučiaupiau lūpas į vieną tiesią liniją ir nuleidau akis, nepastebimai nusišypsodama.
-Ne-e-e..-Sumikčiojau ir detektyvas prisimerkė pažvelgdamas į mano mamą, o tada padėdamas ranką ant mano peties.
-Nebijok..-Sausu balsu pasakė ir aš krūptelėjau.-Jie nenuskriaus tavęs.
-AŠ prisiminiau vieną dalyką..-Silpnu ir plonu balsu prabilau pažvelgdama tai į vyriškio tai į šeimos veidus. Vyriškis sulaikė kvėpavimą ir laukė kol aš pasakysiu tai, bet aš nenorėjau prasitarti taip greit. Norėjau pažaisti su tėvo likimu.
Apie savo šeimą žinojau pačius baisiausius dalykus ir galiu laisvai teigti mes esame kitokia šeima. Tėvas neteisėtai tvarko savo kompaniją, mama turi porą blogų darbelių, o apie savo įsesere net nešneku.
Pažvelgiau į maldaujantį tėvo veidą.. Jo kaktoje jau buvo susidariusi raukšlė, o kakta bėgo šaltas prakaitas. Jis nervingai pasitvarkė savo kaklaraištį. Anksčiau aš abejojau, kad tai tikrai tėvo padarytas dalykas, bet dabar žinau po to kaip jis pasielgė su savo tikra dukra tai jam vienas menkniekis.
-Rūsyje už mėlynų durų..Kažkada bandžiau ten įeiti ir man pavyko, bet neprisimenu kas ten tik žinau, kad tai kažkas susijusio su jo kompanija.-Paprastai pasakiau ir netrukus tėvas persisvėręs per stalą sugriebė mane už kaklo. Du pareigūnai patraukė jį nuo manęs ir išvedė iš čia, kol aš tuo metu ranka perbraukiau randus. Liūdnai nusišypsojau ir galiausiai pasiruošiau tolimesniam melui.
-Tau viskas gerai?-Vyriškis uždėjo ranką ant mano peties. Įkvėpiau daug oro ir apsimečiau šiek tiek išsigandusia. Galbūt išties man net nereikėjo vaidinti.
-Tai vienintelis dalykas, kurį prisimenu.-Galiausiai pasakiau ir jis linktelėjo pabarškindamas į sieną. Netrukus čia atsibeldė kitas vyras su policijos apranga.
-Girdėjote tą dalį apie rūsį?-Pasiteiravo detektyvas stovintis greta manęs.
-Taip, ekipažas išsiųstas.-Atsakė ir netrukus išėjo palikdamas šį kabinetą.
-Pabandyk prisiminti dar ką nors.-Paprašė detektyvas.
-Man nepavyks..-Nuliūdusi pasakiau ir pažvelgiau į mamos veidą iš jos akių mačiau kaip stipriai ji šiuo metu manęs nekenčia, tačiau aš neketinau sustoti. Sustosiu tik tada kai mano šeima bus sunaikinta.
-Pasistenk..-Paliepė vyras ir mano sesuo su mama įsmeigė deginantį žvilgsnį į mane. Jos akivaizdžiai bijojo.
-Zayn Malik..-Prikandau lūpą ir pati nejausdama nusišypsojau.
-Ką prisimeni apie jį?-Detektyvas smalsumo pilnu žvilgsniu pažvelgė į mane.
-Tik tai, kad jis buvo mano draugas.-Pasakiau ir vyras linktelėjo.
