The BITCH xZ.M ✔

6

-Neapvirsk ir vėl...-Zayn piktai pakomentavo vos išėjome iš tėvo kabineto. IŠ ties prieš sekundę mano kojos susipynė, tačiau nesuprantu, kaip jis pastebėjo.

-Atstok nuo manęs ir nespoksok.-Sušnypščiau, Zayn prikando lūpą ir nusisuko nuo manęs, bet greit ir vėl sugrąžino savo žvilgsnį į mano kojas. Kas su juo blogai?

-Tiesiog užsičiaupk..-Piktai pakomentavo ir nusuko nuo manęs savo rudas akis.

-Svajok..-Prunkštelėjau ir sunėriau rankas po krūtine.

-Jau pasvajojau.-Piktu balsu prakalbo. Tarp mūsų įsivyravo tikrai nemaloni atmosfera.

-Tai svajok toliau.-Suirzau. Pro mus praėjo tėvo sekretorė. Ta pati mergina su išvirtusia krūtine. Zayn žvilgsnis sustojo į jos krūtinę. 

Nusijuokiau, kai jis užsisvajojęs atsitrenkė į sieną. Jis greit apsidairė ir atsiduso supratęs, kad tai mačiau ir aš.

-Ko tu juokiesi?-Mergišku balsu paklausė, pats pasišaipydamas iš savęs.

-Tiesiog sužinojau dar vieną faktą apie tave.-Eidama pasakiau. Zayn pravėrė stiklines ir vienišas pastato duris. Jis ėmė lėtai eiti link juodo prabangaus automobilio, nepratardamas nė žodžio.

-Kokį?-Paklausė, kai priėjome mašiną. Jis atidarė duris ir įleido mane, o tada pats įlipo.-Laukiu atsakymo.-Pareiškė, o aš atsidusau.

-Faktas numeris du. Zayn mėgsta sienas.-Nusišaipiau, o jis ėmė garsiai kvatotis. Iš ties buvau labai nustebusi dėl to, kad jis su manimi elgėsi gana maloniai. Po tų kelių dienų, mūsų bendravimas šiek tiek pagerėjo. 

Deja, nujaučiu, kad kažkas už to slypi.

-Tu apie mane faktus rašai ar ką?-Paklausė jis, o aš prunkštelėjau.

-Rašysiu kai pradės skraidyti kiaulės...-Prunkštelėdama pasakiau, o jis nusijuokė ir parodė su pirštu į kažką.

Nusekiau jo pirštą ir pamačiau į medį pririštą kiaulę, tiksliau iškabą. Keistas sutapimas.

-Galėsi rašyti.-Pasišaipė Zayn ir užvedė variklį.

-Pats ir rašyk.-Nusijuokiau Zayn išvažiavo iš aikštelės, jis susikaupė ties vairavimu.

-Per daug tingiu..-Kilstelėjo pečius į viršų.

-Tai tu rašytum?-Išpūčiau akis po jo pareiškimo.

-Aš gi toks gražus, visi skaitytu.-Tuo pačiu mergišku balsu pasakė, o tada kartu su manim pradėjo juoktis.-Aš noriu valgyti, o tu?-Surimtėjęs pasakė. Pažvelgiau į savo pilvą.

-Galim kažkur nuvažiuoti.-Pasiūliau, nes mano pilvas tikrai grojo maršus.

-Žinau, labai jaukią kavinę, ten maistas labai skanus. Apsilaižysi pirštus.-Zayn užsivedęs pasakojo. Neiškentusi nusijuokiau, jis atrodo kaip mažas mielas berniukas, kurio akys spindi.- Kodėl tu juokiesi?-Apsimetė įsižeidusiu.

-KAdangi Zayn atrodo mielas..-Vaikišku balsu pasakiau ir patampiau jo žandus. Jis nusijuokė kartu su manimi, bet netrukus surimtėjo.-Aš noriu būti draugais su tavim, Mari.-Pasakė jis trumpam pažvelgdamas į mane ir į kelią.

-Aš nežinau..-Pasakiau ir nusukau akis  nuo jo. Juk negalima imti ir pasitikėti bet kuo.

-Atvažiavom.-Po kokių dešimties minučių pranešė. Išlipau iš mašinos ir apsižvalgiau. Mes buvome užmiestyje. Čia namai gana apskurdę, kai kur net gi iškritusios plytos, nubyrėjęs tinkas. Čia tikrai ne toks rajonas kaip pas mus. Zayn pravėrė kavinės duris ir užėjo į vidų. Nusekiau jo pavyzdžiu.

Iš tiesų neesu buvus tokioje jaukioje kavinėje. Žmonės čia atrodo tokie laimingi. Zayn nusišypsojo, kai kažkokia maža mergytė apsikabino jį. Jis nusijuokęs pakėlė ją ir atsuko į mane.

-Žiūrėk Šarlote, čia Mari.-Zayn mielai pasakė ir pakuteno mergaitės šonus. Ji greit įspyrė jam į veidą ir jis juokdamasis ją paleido. Man ji jau patinka.

-Labas, Mari.-Mergaitė pasisveikino su manimi.

-Labas.-Kuo maloniau nusišypsojau.

-Gerai, bėk pas mamą.-Zayn nusijuokė ir ji nubėgo prie kažkokios moters. Visi čia taip maloniai šypsojosi. Nustebau kai Zayn paėmė mane už rankos ir nusitempė prie staliuko.

Atsisėdau į vietą prieš Zayn.

-Kas ta mergaitė?-Smalsumui nugalėjus paklausiau.

-Ji vienos mano pažįstamos iš vaikų globos namų dukra. Deja, ji serga, liga nepagydoma. Jai liko kažkur apie dvi savaitės.-Jis surimtėjo ir nusuko savo žvilgsnį į Šarlotę, o tada liūdnai vyptelėjo. Uždėjau savo delną ant jo ir spūstelėjau jo ranką. Zayn pakėlė akis į mane ir nežymiai šyptelėjo.

-Žinai, Mari nesuprantu tavo pavydo Natašai.-Zayn užvedė tikrai 'nuostabią' temą. Atsidusau ir viena ranka pasirėmiau galvą.

-Tai nėra pavydas.-Pasakiau ir jis atsiduso. Tuo pačiu pavartė akis.

-Tuomet kas?-Neatstojo ir toliau. Nesuprantu, kodėl jis vėl tuo domisi.

-Tai ne tavo reikalas.-Pareiškiau ir Zayn išleido nepasitenkinimo garsą.

-Tu geresnė už ją, Mari. Nepadaryk klaidos

-Puiku.-Atsainiai pasakiau ignoruodama jo žodžius.

-Mari, aš tikrai noriu būti su tavimi draugais.-Po nejaukios tylos jis pasakė.

-Gerai. Galime pabandyti.