Wild Eyes (N.H) LTU

PART 13

Kurį laiką abu tylėjome. Meldžiau Dievo , kad kas nors dabar ateitų ir išgelbėtų mane nuo šito  pragaro , bet supratusi , kad niekas čia neateis nusprendžiau imtis galutinių priemonių.

- Pamiršk viską ką čia matei , ką žinai ir eik linksmintis.- Stebėdama Niall akis tariau.

Jis atsitraukė šiek tiek toliau nuo manęs. Aš šyptelėjau ir eidama pro jį tapštelėjau per jo petį.

- Negi nesupranti , kad tai manęs neveikia ?.- Išgirdau blondino balsą sau už nugaros. - Maniau tu protingesnė.

Tą akimirką aš sustingau. net neatsisukau į jį , tiesiog stovėjau . Užsimerkiau ir giliai įkvėpiau.

- Tada man belieka vienas varijantas.- Tariau ir atsisukusi į Niall , puoliau prie jo ruošdamasi perkasti jam gerklę. 

- O ką pasakysi jiems ?.- Paklausė bandydamas pasitraukti nuo manęs.- Ką pasakysi James ? 

Buvau pasiruošusi jam kąsti , tačiau po šių jo žodžių susimąščiau ir šiek tiek atsitraukiau.

- Jeigu būčiau norėjęs jus įduoti būčiau tai papasakojęs tą pačią akimirką kai mane paleidot.- Tarė.- Nenoriu jūsų įduoti.

- Tai ko iš mūsų nori ?.- Paklausiau primerkusi akis.

Blondinas nutilo. Patraukiau rankas nuo jo kaklo , taip leisdama jam normaliai kvėpuoti.

Kurį laiką abu tylėjome. Per keletą centimetrų pasitraukiau nuo jo.

- Aš noriu būti jūsų draugu.- Tarė

- Žmonės nera , nebuvo ir niekada nebus mūsų draugais.- Šaltai atkirtau.

-  Kodėl ?  

- Ar tau dar neaišku kodėl ? .- Sutrikusi paklausiau.- Prieš keletą minučių vos neperkandau tau gerklės!  Jūs turėtumete eiti iš čia... Nenoriu sužeisti tavęs ar tavo draugo.

- Galėtum bent pabandyti.- Priėjęs arčiau tarė.

- Jau bandžiau. Milijoną kartų.- Nutęsiau. 

Visa tai man atrodė kvaila ir neįmanoma. Niekada nebendravau su žmonėm ir nesiruošiau su jais bendrauti , nors galbūt kažkur giliai širdyje norėjau turėti gyvų draugų . Egzistuoju 150metų per kuriuos tik 2 kartus artimai bendravau su gyvais žmonėmis , tačiau manau galima suprasti kuom visa tai pasibaigė.

- Kas vyksta ?.- Išgirdau garbaniaus balsą sau už nugaros.

- Nieko .- Šyptelėjau.- Viskas gerai.

Tai pasakius pažvelgiau į Niall ir apsisukusi nuėjau atgal prie stalo kur sėdėjo Zayn.

- Kažkas nutiko ?.- Susidomėjęs paklausė Zayn.

- Patikėk tu nenori to žinoti.- Prisėdusi tariau. 

Zayn atsitraukė nuo stalo ir pažvelgė į mane sumišusiu žvilgsniu.

- Pasakok.- Tarė 

- Užkalbėjimas jo nepaveikė...- Pasimetusi atsakiau.- Nežinau kaip tai įmanoma...

- Tu juokauji tiesa ?.- Zayn akyse įžvelgiau baimę.- Nori pasakyti jis viską atsimena ?

- Taip jis viską atsimena.- Sumurmėjau. Žinojau kas bus toliau. Zayn nesiruošė Niall palikti gyvo.  Jis nepasitikėjo žmonėmis dar labiau nei aš. Žinojau jog dabar Zayn norės nužudyti blondiną.

- Jis turi mirti.- Šaltai tarė.

- Nereikia.- Pakilau nuo kėdės ir priėjau prie Zayn.

- Nereikia ?.- Nustebęs paklausė.- Ar tau protas pasimaišė ? Jis mus įduos.

- Jis tai būtų padarės jau tą patį vakarą kai paleidome jį.

- Nesvarbu !.- Užšaukė .- Negalime jo palikti gyvo , jis per daug žino .

Tuo tarpu  į kambarį grįžo Niall ir Harry. Zayn iš kart prilėkė prie šviesiaplaukio.