Wild Eyes (N.H) LTU

PART 30

- Noriu pasikalbėti su ja .- Atsakė ramiu balsu.

- O aš norėčiau pakalbėti su jumis .- Išgirdau John balsą sau už nugaros. Atsisukęs pamačiau visus 3 brolius stovinčius prie durų ir žvelgenčius į mus gan ramiais žvilgsniais.

Spėjau pamatyti tik tai kaip Harry savo glebį laikydamas Elsa dingsta iš pastato.

-Po velnių ! Prakeikti bailiai !.-Šušukau.

- Nusiramink Niall.-Šyptelėjo John.- Žinome , kad tu dabar esi daug stipresnis už mus , tagi su tavimi išsiaiškinsime vėliau. .- Jis nusišypsojo savo erzinančia šypesna.

- Kai būsi silpnas ir bejėgis.- Su pašaipa balse pridūrė Paul.

- Labai džiaugiuosi tą girdėdamas.-Tariau sarkaštiškai.

-Tavo vietoj nesidžiaugčiau , o dingčiau iš čia .- Isiterpė Thomas.

- Suraskite merginą ir tą garbanių.- Tarė John stebėdamas Zayn.- Ir abu nužudykite.

- Kodėl abu ?.-Nustebęs paklausiau.- Juk turite nužudyti tik ją.

Visi pžvelgė į mane gan nustebusiais žvilgsniais

- Velniai rautų , su tavimi tikrai kažkas negerai !.- Užšaukė Zayn.- Kodėl taip kalbi?!

- Eikite .- Šyptelėjo John nužvelgdamas savo brolius.- O jūs du galite pradėti gelbėti savo draugus.

- Įdomu kas juos gelbės...- Suprunkščiau.

Tai pasakę jie dingo ir paliko mudu stovėti vienus.

Zayn keletą sekundžių žvelgė į mane pykčio kupinu žvilgsniu ir išlėkęs pro duris dingo tamsoje.

Nežinau kur buvo Harry ir Elsa , nesiruošiau jų ieškoti , tiesiog uždariau namo duris ir pasiėmęs viskio butelį atsisedau prie virtuvės stalo.

Elsa P.O.V

Atsimerkiau ir apsižvalgiau. Nesupratau kur aš esu , kol neatsistojau ir neišėjau iš kamabrio. Pamačiusi tuos raudonmedžio laiptus supratau , kad esu garbaniaus namuose.

-  Kaip jautiesi ?

- Man viskas gerai.- Tariau ir atsisukusi šalia savęs pamačiau stovinti Harry. - Kur mūsų stipruolis ?.- Pavarčiusi akis paklausiau

- Jis liko tavo namuose . Grynakraujai vakar rado mus. Taip pat sutikome Zayn , tačiau išnešiau tave iš ten vos tik pamatęs John.

- Manau turėtumem surasti blondiną. - Susimąsčiusi tariau.

- Tikėkimes sutarsite geriau nei vakar.- Nusijuokė garbanius.

Pagriebiau kraujo maišelį ir nuėjau mašinos link. Miestas atrodė tragiškai , kaip po karo... Viskas išdaužyta , visur pilna kraujo. Pasirodo vampyrų išpuoliai prasidėjo ir aplinkiniuose miestuose , visur tas pats... Privaževę mano namą sustojome. Net neisivaizdavau ką rasime įėję į vidų...

O vaizdas gan paprastas ir nė kiek nestebinantis . Blondinas gulėjo ant sveainės sofos apsikabinęs viskio butelį , panašu jog jis miegojo.
Prisiminiau vakar vakarą ir jaučiu kaip manyje ėmė kauptis pyktis. Netrukus prilėkiau prie Niall ir iš jo rankų išplėšusi tuščia butelį sudaužiau jį jam į galvą.

- Tu sumautas asile , kaip drįsti taip  su manimi elgtis !? .- Užrėkiau .

- Kas vyksta ?.- Susiėmęs už galvos paklausė.

-  Tuoj aš tau paaiškinsiu kas vyksta !

Niall atsistojo ir nužvelgė mane.

- Kaip drįsai man sulaužyti kaklą ?! .-  Sušukau ir nestipriai stumtelėjau jį į sieną , tačiau nors ir pastumiau jį gan švelniai siena vis vien įlūžo.

- Jūs išsiaiškinkit , aš einu užkasti.- Tarė garbanius. Nei vienas į jį nesureagavome.

- Vakar mane labai suerzinai .- Atsakė Niall , bandydamas patraukti mane nuo savęs , tačiau aš dar stipriau prirėmiau jį prie sienos.

-  Vakar elgeisi kaip tikras šiknius.- Suurzgiau.-  Galėčiau tave tuoj pat pribaigti.

Keletą sekundžiu abu tylėjome. Tuomet Niall  netikėtai padėjo savo rankas man ant liemens taip apsukdamas mane ir priremdamas prie sienos.

- Manai aš negalėčiau ?.- Šyptelėjo stebėdamas mano akis.