Wild Eyes (N.H) LTU

PART 1

Taigi , kaip minėjau esu kriminalistė . Eilinė mano darbo diena prasideda mano ofice. Ten užpildau įvairiausius popierius , jeigu yra naujų aukų man tenka keliauti į lavoninę , ką dabar ir darau.

- Labas rytas panele Elsa.- Šypteli George vos tik man peržengus ligoninės lavoninės slenkstį.

Nieko jam neatsakau ir praeinu pro šalį.

- Kur lavonas ?.- Paklausiu ir atsisukusi į jį nusišypsojau.

- Leiskite jums parodyti.

Jis nuėjo prie vieno iš šaldytuvų ir atidarė jį. Priėjusi nuėmiau kūną dengentį apdangalą ir žvilgtelėjau į kūną.

- Ir vėl išdraskytas...- Be jokios nuostabos tariau.

- Taip ir mes pradedame įtarti jog tai negali būti lokių darbas. Ypač to paties lokio. - Susirupinęs tarė George.- Pradedu manyti jog tai žmogaus darbas. Galbūt kažkokios grupuotės.

- Nužudyti 9 žmonės 5 iš jų nuplėštos galvos , kiti 4 su išdrąskytomis krūtinėmis. Tikrai manot , kad tai galėjo padaryti paprastas žmogus ?.- Nusijuokiau.

- Nežinau panele Elsa , tai tik mano nuomonė.

- Gerai. Padarysiu skrodimą , apžiūrėsiu kūną , galbūt ką nors išsiaiškinsiu.

- Pranešiu viršininkui , kad jūs jau čia.- Šyptelėjo George.

George ruošėsi išeiti iš patalpos , kai netikėtai atsivėrė automatinės morgo durys ir pro jas įėjo kažkoks vaikinukas.

- O jis kas toks ?.- Nustebusi paklausiau.

- A taip , panele Elsa visai apie tai pamiršau.- Mojuodamas rankomis sušuko George.- Tai studentas iš Pennsylvanios universiteto . Jis bus tavo pagalbinis.

- Mano pagalbinis ?.- Pakartojau pakėlusi antakius.- Man nereikia pagalbinių.

- Tai viršininko įsakymas , negaliu nieko keisti . Pažadu jis tau tikrai nekels jokių rūpesčių .- Šypsodamasis kalbėjo George.

Vaikinas stovėjo tarpduryje ir stebėjo mus.

- Nesidrovėk eik .- Ragindamas jį kalbėjo George.- Jei kils kokių problemų kreipkis į mane panele Elsa.

- Žinoma.

Nužvelgiau vaikiną nepasitenkinimo kupinu žvilgsniu ir Lėtai Nuėjau prie operacinio stalo kur gulėjo lavonas. Neklausiau nei vaikino vardo , nei kas jis toks . Tiesiog "kibau į darbą" .

- Tai sakyk man jaunuoli .- Prabilau ir padėjau skalpeilį ant stalo krašto.- Ką tu čia veiki ?

- Mane čia atsiuntė , kad padėčiau tau tvarkytis su bylom ir visom žmogžudystėm.- Pasimetęs atsakė.

- Tai tu nori pasakyti , kad padedi man?.- Nusijuokiau ir pažvelgiau jam į akis. Mačiau kaip nejaukiai jis jautėsi .- Tu tiesiog stovi ir stebi kaip pjaustau šį lavoną iš kurio vienaip ar kitaip nėra jokios naudos.

Vaikinas galutinai pasimetė. Mačiau kaip lakstė jo akys.

- Gerai , gerai .- Šyptelėjau.- Nepriimk visko rimtai. Paduok man Josef'o Smith'o bylą.

Vaikinas nulėkė prie stalo kuris buvo už stiklinių durų.

- Jeigu ką bylos yra kitame kambaryje .- Sušukau pamačiusi , kaip jis rausiasi visai ne po tuos aplankalus kurių man reikia.

Pažvelgusi į šoną pamačiau kaip iš mano rankinės matosi išlindęs kraujo maišelis. Greitai apsižvalgiau aplink. Pakėlusi tašę nuo žemės sukišau kraujo maišelį taip , kad nesimatytų.