Wild Eyes (N.H) LTU

PART 15

Bandžiau skambinti Zayn. Keletą kartų , tačiau jis neatsiliepė. Jaudinausi dėl jo , jeigu jis susinervina jis gali išsikersti visą miestelį , kas būtų tikrai negerai...

Keletą valandų sėdėjau prie stalo gerdama kraują ir laukiau kol pasirodys Zayn. Galų gale vėl pabandžiau jam paskambinti.  

- Zayn ?.- Tariau išgirdusi kaip kažkas pakėlė ragelį.

- Ko iš manęs nori ?.- Paklausė tyliu balsu.- Visą vakarą man neduodi ramybės.

- Aš norėjau atsiprašyti jei įžeidžiau tave.- Tariau 

- Pamiršk tai , toliau rūpinkis žmonėmis.- Sumurmėjo.

- Žinau , kad pasielgiau kvailai. Tiesiog nenorėjau dar vienos nekaltos aukos , mes ir taip nuskriaudėme per daug žmonių.

- Tokie mes esame , taip turi būti ir nieko negalime pakeisti ! .- Užšaukė.- Ir negalvok , kad tu gali būti kitokia , kad gali to nedaryti , tai mūsų kasdienybė !

- Kur esi ?.- Paklausiau mėgindama nukreipti temą.

Zayn nieko neatsakė ir padėjo ragelį. Mečiau telefoną į sieną.

- Po velnių !.- Užšaukiau bandydama nusiraminti.

Keletą akimirkų pasėdėjusi nusprendžiau eiti miegoti , nežinojau ką daugiau daryti ...

Ryte atsikėlusi Zayn šalia savęs neradau. Nenustebau ir nenustebsiu jei jis negrįš dar keletą dienų. Kai Zayn supyksta jis su manimi nesikalba arba išvis išvažiuoja iš miestelio , tačiau per paskutinį amžių jau spėjau prie to priprasti.

Susiruošiau ir išvažiavau į ofisą .  Niall mašinos aikštelėje dar nebuvo.  Tik įėjusi į savo kabinetą ant stalo numečiau keletą aplankų su bylomis ir nuėjau prie lentynos kur stovėjo puodeliai.  Įsipylusi kraujo atsisėdau į savo vietą ir laukiau kol pasirodys Niall.

Praėjus apie 10 minučių į kabinetą įsibrovė blondinas .

- Vėluoji .-  Tariau stebėdama jį.

- Nesikabinėk .- Atkirto ir atsisėdo prieš mane.

Vienas kitą stebėjome ramiais žvilgsniais.  

- Tai kaip Zayn ?.- Paklausė po keleto minučių tylos.

- Nežinau .  Jis negrįžo ir esu įsitikinusi ,kad jo nebus dar kurį laiką.- Atsakiau gerdama kraują.

- Vakar mačiau jį su kažkokia blondine.- Susimąstęs tarė.

-  Ohh nesistebiu.- Suprunkščiau.

- Tai tau visiškai nerūpi ?.- Nustebęs tarė Niall.

- O kodėl turėtų  rūpėti? Jis juk ne mano vaikinas.- Nusijuokiau. 

- Bet jūs gyvenate kartu daugiau nei amžių...

- Patikėk Niall,  tu daug ko nežinai .- Šyptelėjau.

Ruošiausi eiti iki morgo atsinešti kitų bylų tačiau ties durimis mane sustabdė blondinas.

- Klausyk , gal norėtum nueiti pavakarieniauti ?.- Paklausė ir pažvelgė į mane.

- Pavakarieniauti ?.- Nustebusi paklausiau ir atsisukau į jį.- Turbūt juokauji ?

-  Aš visiškai rimtai.

- Turbūt pamiršai kad aš neesu žmogus .- Šyptelėjau.- O jeigu ir būčiau , tikrai atsisakyčiau

Niall nieko nebesakė,  suraukė antakius ir vėl atsisėdo ant kėdės.

Išėjusi iš kabineto sustojau ir susimąsčiau. Gal man nederėtų taip grubiai su juo elgtis. Vis gi jis žino koks siaubingas padaras aš esu ir vistiek nori su manimi bendrauti. Prisiminiau Zayn žodžius ir pamokslus apie tai kaip žmonės ir vampyrai niekada negalėtų būti draugai. Gal metas jam įrodyti , kad tai netiesa. 

Apsisukau ir grįžau atgal į kabinetą.