Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Aštuoniolikta dalis

Stovėjau kelias minutes sustingęs, o tada atsidusau iš laimės, kad šautuvas buvo neužtaisytas. Niekada patikėjęs, kad ji būtu išdrįsusi, nusišauti. Greitai priėjęs išmušiau iš jos rankų šautuvą ir atsitūpiau prie jos. Ji laikė stipriai užmerkusi akis. Nesuprantu, aš jos atsiprašiau, bandžiau pelnyti, jos atleidimą. Kodėl ji šitaip pasielgė? Aš ją tik apšaukiau tada, nieko blogo nepasakiau.

"Mira" Švelniai paimdamas jos delną į savo pasakiau jai. "Kodėl tu tai padarei?" Paklausiau jos.

Ji lėtai atmerkė savo akis, ir sunkiai atsiduso, ištraukdama savo delną į mano rankos. Ji pakilo iš savo vietos, priversdama, mane taip pat atsistoti.

"Nieko, Zayn" Šaltai pasakė ji. Ji nuėjo prie durų ir atidariusi, piktai pažvelgė į mane. "Eik lauk" Piktai pasakė ji.

Mano antakiai pakilo iš nuostabos, vien dėl to kaip ji šneka su manimi. Tai buvo man tikra naujieną, nesitikėjau šito. Papurtęs galvą išėjau iš kambario. Kas jai pasidarė? Ji tokia tikrai nebuvo, ir žmogus negalėjo pasikeisti, vos per kelias sekundes.

Mira's pozicija.

Sėdėjau virtuvėj kartu su Tea, ji man pasakojo apie jos paskutinį susišaudymą, per kurį ji nukentėjo. Ir ji man tai pasakoja, vien dėl to, kad aš tada nukentėjau, kai gyniau Zayn. Atsigėriau karštos mėtų arbatos, ir linktelėjau jai, leisdama tęsti.

"Tu turėtum, dabar labiau pasisaugoti" Pasakė ji. "Jie tikrai tavęs ieškos" Pasiukiodama galvą į priešingus šonus pasakė ji.

"Man nerūpi" Pasakiau paprastai. "Ar išmokytum mane gerai šaudyti?" Paklausiau jos, išsišiepdama lyg mažas vaikas.

"Aš negaliu to daryti" Pasakė ji. "Bet tai labai gera idėja" Nusišypsodama pridūrė ji.

"O kas gali mokinti?" Paklausiau jos, susiraukdama.

Mintyse meldžiausi, kad tai nebūtu vardas, kurį mažiausiai vartoju pastaruoju metu.

"Bet kas iš vaikinų" Trumpai atsakė ji.  "Aš tau pasakysiu, kada kur reikės ateiti" Tiek pasakiusi, ji pašoko nuo kedės ir dingo už durų.

Sunkiai atsidusau, nes tikėjausi, kad tai bus ne Zayn. Paskutinį kartą kai mačiau jį ir su juo šnekėjausi, buvo maždaug prieš dvi savaites. Jo pastaruoju metu ilgą laiką nebuvo, jis buvo grįžęs į mano senąjį miestelį, kur yra mano draugai, bei šeima, kurių labai pasiilgau. Nors dabar galiu, su jais bendrauti telefonu, kurį man įgijo Tea. Mano telefonas su vibravo, po kelių minučių ir aš susiraukusi atrakinau jį.

Tea: Eik į rūsį, pirmos durys po kaire

Atsidususi nulipau nuo kedės. Nemaniau, kad ji taip greitai pradės tuos 'mokymus'. Nors kuo greičiau, tuo geriau. Nuėjau prie tų durų, ir jau girdėjau užtaisymo garsą, o tada šūvis. Niekada nežinojau, kad jie čia turi šaudyklą. Atidariusi duris sustingau, pamačiusi Jį. Zayn. Mano akys nužvelgė jį, jis buvo tikrai labai pasikeitęs. Jo plaukų šaknys tamsios, o plaukų viršus geltonos spalvos. Ir tai ja, velniškai gerai tinką. Jis vilkėjo juodus siaurus džinsus ir paprastą baltą maikę ant viršutinės dalies, per kurią matėsi jo tatuiruotės. Kelias sekundes prastovėjau žiūrėdama vien tik į Zayn kūną, kai pakėliau akis į jo akis, susigėdau, pastebėjusi, kad jis stebi mane. Tai tikrai nejauku.

"Labas" Nejaukiai pasakiau jam, prieidama arčiau jo.

Jis linktelėjo ir nieko nesakęs įkišo man į rankas ginklą. Ar jis pyksta ant manęs? Jei taip, tada kodėl? Tai jis dėl visko kaltas, aš per jį vos nenusižudžiau.

"Pažiūrėkim ką moki" Pasakė jis.

Zayn mane pastatė prieš taikinį ir uždėjo ant mano ausų ausines. Pirštais parodė, kad šaučiau tris kartus ir aš jam linktelėjau. Sušaudžiusi tris kartus nusiėmiau ausines ir žvelgiau į Zayn kuris nusijuokė, žiūrėdamas į taikinio lapą.

"Kas?" Paklausiau jo piktai.

"Tu nepataikei nei vieno šūvio" Dar labiau nusijuokdamas pasakė jis. "Kaip tada tu pataikei į tą vaikiną" Papurtydamas galvą pridūrė jis.

Piktai žvelgiau į jį, ir suspaudžiau lūpas į tiesią liniją. Ar jis šaiposi iš manęs? Jei taip, tada tuoj šūvis pareis jam į klyną. Zayn užtaisė šautuvą ir vėl padavė jį man, atsistodamas iš nugaros. Jis apsikabino mane per nugarą, taip pat paimdamas šautuvą. Jis kartu nusitaikė su mano rankomis ir paleido vieno šūvį, bet aš visiškai apie jį negalvojau. Aš vis dar negalėjau sulaikyti kylančių šiurpuliukų, nuo jausmo, koks kyla viduje dabar. Nes po velnių, jis yra mane apsikabinęs

"Tu turėtum galvoti, apie šaudymą, ne apie kažką kitą" Nusijuokdamas pasakė Zayn, ir atsitraukė. Nuo jo atsitraukimo nusipurčiau, nes atrodė buvau viską pamiršusi, ir tik Jis buvo mano mintyse.

"Atleisk, tiesiog,-" Buvau nutraukta bildesio į duris.

Pro jas įėjo ponia Maria, su plačia šypsena veide, kai pamatę mane. Nusišypsojau jai atgal. Ji žiūrėdama į Zayn linktelėjo ir jis jai šyptelėjo, o tada ji išėjo, dar kartą nužvelgdama mane.

"Tu juk žinai, kad pas mus senoj mokykloj dabar atostogos?" Paklausė manęs Zayn, atsistodamas netoli.

"Am, manau jos buvo praeitą savaitę, todėl tu ten buvai" Šyptelėdama pasakiau jam. Iš pradžių pykau ant Zayn, kad jis ten išvažiavo ir nepasiėmė manęs kartu.

"Ne, jos šią savaitę" Pasakė eidamas link durų Zayn.

Aš linktelėjau jam ir pradėjau sekti paskui jį. Pamoka tikrai nebuvo labai ilga, galima sakyti, nieko neišmokau, nes mano mintyse buvo tik Jis. Kodėl jis man šitaip apsuko galvą?

"Aš jų paprašiau, kad atvažiuotu čia, kadangi dabar atostogos" Šnekėjo lipdamas laiptais Zayn.

Aš susiraukusi žvelgiau į jį, nesuprantu apie ką jis, dabar šneką. Kai užlipau laiptais, sustojau. Ir negalėjau patikėti savo akimis. Prieš mane stovėjo mergina ir vaikinas, mergina vis gėrėjosi vaizdu, o vaikinas, plačiai išsišiepęs žiūrėjo į mane ir Zayn.