Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Trisdešimt šešta dalis

Mira's pozicija.

Bijojau pramerkti akis, kūną kaustė stiprus skausmas, jaučiausi iš ties silpna. Nežinau kiek laiko guliu kažkokiame tamsiame rusyje, prirakinta prie sienos su stora grandine. Kelis kartus buvau mušama, dviejų vaikinų, kuriems tikrai nerūpi, kad aš esu mergina. Lėtai prasimerkiau išgirdusi balsus už durų, pro kurias visada įeina tie vaikinai, kurie tikriausiai yra tik keliais metais vyresni už mane. Bet šį kartą girdėjau ir moterišką balsą, ir jis man tikrai kažkur girdėtas. Vos durys prasidarė pamačiau įeinant merginą, kurią tempė ir tuos pačius du vaikinus.

"Emile?" Tyliai sušnabždėjau aš žvelgdama į apsiverkusį merginos veidą.

Ji lėtai pakėlė į mane savo akis ir aš pastebėjau, kad ji taip pat sumušta. Ją numetė ant žemės, ir netrukus tie vyrai pasišalino iš patalpos. Emilė susirietė į kamuoliuką ir pradėjo verkti. Dabar turiu mažiau šansų būti išgelbėtai, nes visi dės jėgas išgelbėti Emilės gyvybę. Ką darysiu ir aš, negaliu leisti mirti nekaltai merginai.

"Nesijaudink, jie ras mus ir Zayn išgelbės tave" Stengiausi paguosti ją. Nors kokie ir skausmingi man būtu, žodžiai.

"Jis nesupras, mes susipykome, paskutinę minutę, prieš mano pagrobimą" Tyliai sukuždėjo ji.

"Kodėl?" Smalsiai paklausiau jos.

"Dėl tavęs" Atsakė ji.

Aš susiraukiau nuo jos atsakymo, kodėl jie turi pyktis dėl manęs, kai Zayn net nemyli manęs?

"Jis myli tave" Pasakiau jai, atsiremdama galva į sieną.

Ji atsisėdo taip pat kaip aš ir žvelgė į mano pusę nuverktomis akimis. Ji lėtai papurtė galvą, užmerkdama akis.

"Jis myli tave" Ištarė sunkiai ji. "Jis amžinai kalba apie tave, Mira tą, Mira aną" Sukuždėdama pridūrė ji.

"Jis mane sumušo prieš mano pagrobimą, tiksliau tik trenkė, bet yra mane primušęs iki sąmonės netekimo" Pasakiau visą tiesą merginai. "Bet jis yra be savo žiaurumo, nuostabus žmogus, kūrį aš-" Sustojau kalbėjusi, nes vos nepasakiau žodį 'myliu'. "Gerbiu" Tyliai pridūriau.

"Aš jį myliu, toks koks jis yra" Pasakė mergina plačiai šypsodamasi. "Bet man patinką ir kitas vaikinas, aš esu pasimetusi savo jausmuose" Sukuždėjo ji.

"Visiems taip būna" Pasakiau jai.

Šiek tiek pasitaisiau sėdimą vietą, nes man vis labiau skaudą sumušimus ant viso kūno. Sudevejau nuo skausmo kuris perėjo per pilvą. Neįsivaizduoju, kaip aš dar nemiriau nuo ši tiek trenkinų, tai iš beisbolo lazdos, kasteto ar kažko kito. Jau pradedu gailėtis, kad iš viso pradėjau bendrauti su Zayn Malik.

"Kaip manai jie mus ras?" Atsisukusi į mane paklausė Emilė.

"Taip" Trumpai atsakiau.

"And you feel hit the ground, and true to be found" Pradėjau tyliai dainuoti.

"Is the place we can go, when time can we know" Tyliu balsu man pritarė Emilė. (Daina Lena Wild & Free)

Kai baigėm dainuoti jaučiausi ramesnė, nes tai mano mėgstamiausia daina, kurią galėčiau klausytis amžinai. Jaučiausi iš ties silpna. Atrodė, kad mano gyvybė po mažu blėsta.

"Bandei bėgti?" Paklausė mergina.

Aš į ją atsisukau surauktu veidu ir pakeltais antakiais. Ar ant mano kūno nesimato sumušimų?

"Pažiūrėk į mane ir pagalvok, ar būčiau pabėgusi nuo tų milžinų" Rimtu balso tonu atsakiau jai.

"Tu esi labai panaši iš charakterio į Zayn" Susiraukusi ištarė mergina.

Nusijuokiau garsiai nuo jos pasakyto teiginio, pirma kart girdžiu tokius žodžius. Aš neesu panaši nei trupučio į tą vaikiną ir niekada nebūsiu.

"Tu kaip ir jis esi užsispyrelė, plius abudu prieš pradedami šnekėti giliai įkvėpiate oro, o kol kalbate nekvepuojat" Išdėstė ji. "Ir tai dar ne viskas, judu mėgstat šnekėti rimtu balso tonu, ir priversti žmogų jaustis nemaloniai-" Nutraukiau ją.

"Gerai, jau užteks" Rimtai pasakiau jai. "Esme supratau" Pridūriau.

Jaučiau kaip mano kūnas sustingsta, kai išgirdau artėjančius žingsnius ir tų vyrų balsus. Jie labai greitai ateina, dar nepraėjo pusvalandis, kai jie čia atvedė Emile. Ne jau jie kažką sugalvojo, dar blogiau? Mano rankos pradėjo po mažu drebėti, o akys susikoncentravo ties durimis. Bijau, kad jie vėl primuš mane, o po to dar ir pasinaudos, per prievartą.