Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

2 Sezonas. Dvidešimt šešta dalis

"Kaip tau su Zayn?" Paklausė manęs Tea, atsisėsdama prie stalo. 

"Gerai, manau" Kramtydama lūpą atsakiau jai. 

Iš ties nežinau ką būtent turėčiau jai atsakyti. Tarp mūsų viskas yra gerai, šio metu, bet ar aš pati gerai jaučiuosi, dėl pastarųjų įvykių, negalėčiau atsakyti tuo pačiu. Žinau, kad man reikia atostogų, kuo toliau nuo čia ir kuo toliau nuo savo minčių. 

"Manai?" Susiraukusi paklausė Tea.    

"Tik aš pati nesijaučiu gerai, pastaruoju metu daug ko įvyko ir esu visiškai pasimetusi savyje" Pavartydama akis atsakiau jai. 

"Tuo met išvykite su Zayn kur nors, pabūti dviese" Trūktelėdama pečiais, pasakė ji, lyg tai būtu taip paprasta. 

"Tai nėra taip lengva, šio metu Zayn yra užsiėmęs su bėdomis mafijoje" Atsakiau Tea, paduodama, jai juodą puodelį su kava. 

"Iš ties tu teisi" Tyliai sumurmėjo ir atsigėrė kavos. 

Linkčiojau galva, mąstydama apie tą mintį, kad išvykti kartu su Zayn. Žinau, kad jo mama tikrai pabus kurį laiką su Edward, tad mes su Zayn tikrai galėtume išvykti atostogų, bet žinau, kad jis nesutiks su ta mintimi. 

"Mira?" Tea kreipėsi į mane ir pakėliau akis nuo puodelio į ją. 

"Ką?" 

"Tu juk supranti, kad kitas Zayn mafijos paveldėtojas yra Edward?" Lėtai pasakė Tea, aiškiai bijodama mano reakcijos. 

"Niekada apie tai nepagalvojau" Ramiai jai atsakiau, suraukdama antakius. "Mes dar apie tai net nekalbėjome" Pridūriau. 

"Ar tu leisi tam įvykti?" Ištarė ji, žiūrėdama tiesiai man į akis. 

"Žinoma, kad ne" Kiek piktokai atsakiau. "Niekada savo gyvenime, niekada" Greitai pridūriau, rimtu balso tonu. 

"Taip ir maniau" Šyptelėdama ištarė ji. 

"Iš ties, čia net nėra apie ką kalbėtis, tykios Zayn galvoja tą patį" Prisimerkusi pasakiau jai. 

Niekada ankščiau nebuvau susimąsčiusi apie visa tai. Nebuvo į galvą šovusi tokia mintis, bet būtinai apie tai gausiu pasikalbėti su Zayn, jis turi žinoti, kad apie tai negali būti einama kalba. Niekada savo gyvenime neleisiu į tokius dalykus įvelti savo vaikų. Niekada. 

Zayn's pozicija 

Stebėjau tą vaikiną susinėręs rankas ties krūtine ir vis galvojau, ką aš jam galėjau padaryti blogo. Kodėl šiam vaikiui prireikė mano šeimos ir mano mirties? Vis dar rimtai žiūrėjau į vaikiną, kai jis sunkiai pradėjo budintis. Mačiau jo akyse baimę susimaišiusią su nuostaba, vos jis pamatė mane priešais save. 

"Kaip jautiesi?" Maloniai paklausė jo daktaras, šviesdamas į jo akis, bei atlikinėdamas kitus patikrinimus. 

"Gerai" Pažvelgdamas į mane atsakė vaikinas, ir po to žvelgė į daktarą vėl. 

Nesuprantu. Jis neatrodo, galintis sužeisti ką nors, ar galintis išprievartauti. Esu pasiklydęs savo mintyse, ir tai blogas jausmas, nes mano galvoje per daug visokiausių minčių. 

"Gali su juo pasikalbėti, tik neišvargink jo per daug" Prieidamas prie manęs pasakė daktaras, ir davė perspėjantį žvilgsnį. 

"Gerai" Trumpai atsakiau jam, ir vėl nusukau piktą žvilgsnį į vaikiną. 

Daktaras išėjo pro duris, ir mačiau, kaip vaikinui pasidarė nebesaugu šalia manęs. Jis lėtai pažvelgė į mane, ir po kelių sekundžių greitai nuleido žvilgsnį. 

"Kodėl mane išgelbėjai?" Paklausė Jessy, pažiūrėdamas vėl į mane. 

"Nes man reikia, kad atsakytum į klausimus" Piktai atsakiau jam, prisistumdamas kėdę arčiau jo lovos. 

"Aš nieko nežinau" Greitai atsakė jis. 

"Žinai" Pasakiau, jam atsisėsdamas ant kėdės. "Ir man atsakysi į visus klausimus, nes kitaip tu mirsi, tavo gyvybė priklauso tik nuo manęs" Šyptelėdamas kreivai atsakiau jam.  

Vaikinas išsigandęs pažiūrėjo į mane, ir įkvėpė oro, nurydamas susikaupusias seilias burnoje. Jessy labai mane stebi, ir tai ganėtinai keista man, kiekvieną kartą pažiūrėdamas į mane, jis nužvelgia visus mano veido bruožus. 

"Kodėl taip pasielgiai su mano žmona?" Piktai jo paklausiau. 

Vaikinas lėtai apsižvalgė, ir tada vėl jo akys sustojo ties manimi. Jis sunkiai atsiduso, aiškiai suprasdamas, kad neturi kito pasirinkimo. 

"Man buvo skaudu, jaučiausi klaikiai, Tu turėjai viską, o aš nieko neturėjau" Tyliai atsakė jis. 

"Kodėl tau galėjo būti skaudu, dėl to ką aš turiu?" Atsilošdamas kėdėje paklausiau jo ir trūktelėjau pečiais. 

"Prieš mažiau nei metus, sužinojau iš savo mamos, kad mano tėvas, iš tiesų nėra mano tėvas, ji man pasakė, kas jis toks ir, kai sužinojau viską, tai man atsakė į klausimą, kodėl būdavau mokykloje toks agresyvus, buvau išmestas iš kelių mokyklų" Greitai papasakojo jis. 

"Ir kuo visa tai susiję su manimi?" Paklausiau jo. 

"Tu dar nesupratai?" Su kreiva šypsena paklausė jis. 

"Aš negaliu būti tavo tėvas" Nusijuokdamas, jam atsakiau. 

Jessy papurtė galvą su šypsena veide. "Mano tėvas Yaser Malik, o tu Zayn, mano brolis" Ištarė jis rimtu veidu. "Kai viską sužinojau apie tave, man užvirė kraujas, norėjau tik keršto tau, pirmas taikinys buvo tavo Mira, maniau jei ji manys, kad yra išprievartauta, neieškos tavęs, bet klydau, tuo met ėmiausi kitų veiksmų" Paaiškino viską toliau. 

Jaučiausi šokiruotas nuo to, ką jis, ką tik man papasakojo. Tėvas buvo pasakojęs, kad senai, apgaudinėjo mamą ir ta moteris susilaukė vaiko, bet tėvas mylėjo mano mamą, todėl liko su ja. Tai paaiškina, kad šis vaikis, iš ties yra mano brolis. 

"Kaip suprasti, jei ji manys, kad yra išprievartauta?" Susiraukęs jo paklausiau. 

"Padarėme, taip, kad ji manytu visa tai, suleidę migdomųjų, nurengėme ją nuogai ir padarėme tą randą" Gūžtelėjęs pečiais ištarė jis. 

Jaučiau kaip pyktis užvirė mano kūne, atsistojęs smogiau jam ir išėjau pro duris.