Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Trisdešimt devinta dalis

Zayn's pozicija.

Žiūrėjau į Mirą ramiai miegančia mudviejų lovoje. Jau antra para, kaip ji nepabunda, bet daktaras sakė, kad ji pabus. Tiesiog ji neteko daug kraujo, ir yra labai nusilpusi. Paglosčiau jos išblyškusį skruostą. Per savo didelę klaidą įvėliau ją į šią painiavą, ir ji dabar smarkiai nukentėjo, tik dėl mano klaidos.

"Zayn, eik pavalgyti" Ištarė įėjusi į kambarį tyliai Tea.

"Nenoriu" Pasakiau jai, neatitraukdamas akių nuo Miros.

"Tu juk žinai, kad tau iš karto pasakys, kai ji pabus" Greitai pasakė ji.

"Aš noriu šalia būti, kai ji pabus" Atsakiau jai.

"Daktaras sak-" Nutraukiau ją.

"Man nesvabu ką jis sakė" Piktai pasakiau jai.

Tea susiraukusi išėjo pro kambario, tyliai kažką murmėdama. Netrukus ji grįžo su padėklu ant kurio buvo maistas.

"Sakiau, kad nenoriu" Piktai pasakiau jai.

"Tau reikia valgyti" Tokiu pat tonu atsakė ji.

Ji patraukė mano rankas nuo mano kelių ir padėjo padėklą su maistu. Šiek tiek pavalgęs padaviau jį atgal Tea, ir atsidusau, nes žinau, kad ji man ištars 'Zayn, tu valgai per mažai'.

"Tu turėtum valgyti daugiau" Piktu balsu ištarė ji.

Aš nusijuokiau. "Kaip tik galvojau, kad taip pasakysi" Pasakiau jai.

Ji nusišypsojo ir paliko mane vieną su Mira. Emilė buvo jaukas. Per ją norėjau sužinoti kuo daugiau apie Dinak gaują, bet pasirodo ir jie turėjo panašų planą. Nebūčiau pagalvojęs, kad Dinak sugalvos pagrobti Mira, kai aš jai visiškai neberodžiau dėmėsio, maniau Emilė tai jam pasakys ir tiesiog, jie visai pamirš ją, bet aš stipriai klydau.
Išėjau į balkoną ir prisidegiau cigaretę, lėtai ją rūkiau, vis galvodamas, kaip dar galėčiau ją apsaugoti. Palikti jos vienos negaliu, plius nuo šiol man dar priklauso Airijos gatvės ir visa kita. Ir ten turėsiu būtinai nuvykti.

"Man reikia, kad tu su Niall, Davis ir Safa, išsivežtum Mira, kur nors toli nuo čia" Pasakiau Tea, įėjęs į virtuvę.

"Ką?" Sutrikusi paklausė mergina.

"Ją reikia apsaugoti ir tai vienintelis būdas" Pasakiau jai.

"Ji nesutiks" Nusijuokdama ištarė Tea ir toliau plovė puodelius.

"Aš su ja pakalbėsiu, kai ji pabus" Šyptelėdamas atsakiau.

"Bet tu atsimeni ką daktaras sakė" Menkai nusišypsodama pasakė ji.

"Taip, atsimenu" Panardindamas plaukus į galvą pasakiau.

Pasikasiau galvą ir delnais perbraukiau per savo veidą, bijau, to, kas gali būti, kai pabus Mira. Palaižiau apatinę lūpą, ir Tea šalia mano ranką ant stalo, padėjo kavos puodelį.

"Tai kur galvoji ją išvešti?" Atsisėsdama priešais mane, paklausė Tea.

"Nežinau, galvoju apie visai kitą žemyną" Atsakiau jai. "Galvoju apie Niujorką, ten turiu kelis pažįstamus" Atsakiau jai.

"Anglijos mafijozas Amerikoje, smagiai" Nusijuokdama atsakė mergina.

Pavarčiau akimis ir atsigėriau kavos. Nusinešiau puodelį į kambarį ir atsisėdau ant fotelio, netoli lovos. Pasidėjau kavą ant staliuko ir trumpam užmerkiau akis. Jau tikriausiai šešta para, kai esu nemiegojęs, todėl mąstau taip pat neblaiviai. Jaučiau, kad miegas tuoj paims viršų ir aš jam pasidaviau.

Prabudau nuo švelnaus pakratymo, prasimerkęs greitai atsilošiau fotelyje, braukdamas delnais per veidą. Negaliu patikėti, kad užmigau. Žvelgiau į žmogų, kuris pakratė mane, ir pamačiau atsibudusią Mirą. Ji sumikrsėjo akimis, o tada prikando apatinę lūpą.

"Kaip jautiesi?" Greitai paklausiau jos, paimdamas už rankos, bet ji ją greit ištraukė, šiek tiek susiraukdama.

Ne, ne, ne negali įvykti tai ką sakė daktaras, to negali būti

"Paskutinį kartą, kai mes matemės tu nevaldomai šaukiai ant manęs, Zayn" Piktu balso tonu pasakė Mira. "O dabar kalbi lyg niekur nieko ir dar tokiu švelniu balso tonu" Dar labiau susiraukdama pasakė mergina.