Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Penkiasdešimt šešta dalis

Stovėjau virtuvėjė ir gėriau kavą, vis galvodama, ką galėtume visi, nuveikti įdomaus. Kiekvieną mielą dieną, sėdime namie, nors Davis, jau jaučiasi geriau. Zayn įėjo į virtuvę, visas apsimiegojęs, kas atrodo velniškai mielai. Nusišypsojau jį pamačiusi, o jis man atsakė tuo pačiu.

"Man ką tik skambino daktaras" Vos tai ištarė Zayn, jaučiau kaip mano kūnas sustingo, o širdis pradėjo drebėti.

"Kodėl?" Paklausiau jo, drebančiu balso tonu.

"Reikia pakartoti tyrimus" Gūžtelėjus pečiais atsakė jis.

"O nepasakė, kodėl?" Paklausiau jo, padėdama kavos puodelį ant spintelės stalviršio.

"Ne, bet aš norėčiau, kad tu taip pat pasidarytum tyrimus, atrodai šiek tiek išblyškusi" Prieidamas prie manęs ir savo dešine ranka paglostydamas mano skurostą ištarė jis.

"Man viskas gerai" Patikinau jį, sukikendama.

"Tu privertiai mane nueiti pas daktarą, o aš tavęs prašau tik pasidaryti tyrimus" Sušnabždėjo jis, prieš sujungdamas mūsų lūpas.

Vos atsitraukiau nuo jo, linktelėjau galva, o tada stipriai jį apsikabinau, įkvepdama jo svaiginančių kvepalų. Užmerkiau akis, ir kelias sekundes mėgavausi šia akimirka, kai atsitraukiau, lūpomis su žiopčiojau 'važiuojam', ir jis tiesiog linktelėjo, šyptelėdamas.

{*}

Laukiau Zayn, neseniai išėjusi iš seselės kabineto, kur iš manęs pamėmė kraujo, bei šlapimo. Dėl Zayn gavau pasidaryti tyrimus, nors pati gerai žinau, kad man nieko nėra. Jausčiau jei man būtu kažkas, bet aš pati jaučiuosi itin gerai. Stebėjau kaip Zayn kartu su daktaru išeina iš jo kabineto, Zayn kažką jam susiraukęs aiškino, o tada pažveglė trumpai į mane, kažką greitai pasakydamas, bet iš toli negalėjau išgirsti apie ką jie kalbasi. Bet neatrodė, kad jis yra tuo patenkintas, Zayn veidas buvo susiraukęs, o žvilgsnis piktas. Paspaudęs ranką daktarui, Zayn grįžo prie manęs, menkai šyptelėdamas.

"Ką pasakė daktaras?" Paklausiau jo, kai pradėjome eiti išėjimo link.

Zayn atsiduso, tada žvelgė į mane savo rudomis akimis, jis sustojo, o aš pasekiau jo pavyzdžiu. Jis kelias sekundes stovėjo. Zayn uždėjo savo abu delnus man ant skruostų, švelniai pabučiuodamas.

"Važiuojam į kavinę, viską papasakosiu ten, žinau, kad nori valgyti" Nusijuokdamas ištarė jis, kai atsitraukė nuo manęs.

"Gerai" Sutikau su juo, nes jis iš dalies buvo teisus.

Dabar neatsisakyčiau lietinių blynelių su Nutella ir braškėmis. Įsėdau į automobilį, iš karto prisisegdama diržą, trumpai žvelgiau į Zayn, kuris tuo metu užkūrė mašinos variklį. Esu jo žmona, jei man tai būtu kas nors iš ateities pasakęs, prieš du metus, nebūčiau tuo patikėjusi.

Stovėjau prie spintelių, naujoję mokykloje. Vis dar negaliu patikėti, kad mano tėvai sugalvojo kraustytis iš Airijos, į Angliją. Pebraukiau ranka per savo šviesius rudus plaukus, atsidusdama. Turiu čia vienintelę draugę Sara, kuri ir tai, nežinia kur randasi. Sustingau išgirdusi vaikino balsą už savo nugaros. Apsisukusi, pamačiau prie save stovintį rudaakį vaikiną, su tvarkingai sutvarkytais plaukais, o iš rūbų sprendžiu, kad jis iš pasiturinčios šeimos.

"Labas, gražuole" Ištarė rudaakis, nusišypsodamas.

"Ne" Rimtai ištariau jam, apsisukdama ir uždarydama savo spintelę.

Žinau ko tokiems kaip jis reikia, merginos kuri duotu visą parą, aš ne to tipo mergina.

"Tau čia nesiskeks, jei dabar nueisi nuo manęs" Sugaudamas mane už rankos ištarė jis, saldžiu balso tonu.

"Man nusispjaut" Piktu balso tonu atsikirtau. "Aš ne ta, kurios tau reika" Tiek ištarusi nuskubėjau kabineto link.

Plačiai šypsojausi atsiminusi, savo pirmą pokalbį su Zayn. Tada net negalvojau, kad galiu tapti jo žmona, o jis mano gyvenimo meile, su kuria niekada nenoriu skirtis.

"Susituokėm, dabar laikas vaikam" Zayn pasakė nusijuokdamas ir trumpai žvelgdamas į mane.

Garsiai nusijuokiau nuo jo pasaytu žodžių. Negaliu patikėti, ką jis kalba.

"Tu rimtai?" Vis dar juokdamasi paklausiau jo.

"Taip, o ką?" Su šypsena veide paklausė jis. "Jei gimtu sūnus, aš norėčiau, kad būtu vardu Edward, arba koks Jacob" Ištarė jis, su dar platesne šypsena.

"Man dar tik aštoniolika, Zayn" Juokdamasi ištariau jam. "O tu žiūriu prisižiūrėjęs vampyrų ir vilkų" Kikendama pridūriau jam.

"Bet vis tiek Edward geresnis vardas" Rimtai pasakė jis, kas privertė mane dar labiau nusijuokti.

"Vaikų noriu tik po dvidešimties" Rimtu balso tonu atsakiau jam.

Jis pavartė akis, uždėdamas savo ranką ant manosios, o po to dar sunerdamas mūsų rankų pirštus.