Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

2 Sezonas. Dvidešimt pirma dalis

Mira's pozicija

Žinau, kad turiu Zayn pasakyti apie tai ką žinau, dėl pašovimo. Bet bijau, bijau, kad jis vėl mane primuš, tik šį kartą negyvai. Nuo to laiko, kai jį paleido iš ligoninės, jis tik ir ieško to žmogaus, kuris su juo taip pasielgė. Sunkiai atsidusau, ir surinkau Zayn mamos numerį, nes savaitgaliui jai palikau Edward. Kadangi mudu Zayn įsigijome naują būstą, teko daug ką delioti ir tvarkyti, nenorėjau, kad Edward maišytusi po kojomis.

"Labas, Mira, kaip sekasi?" Mano ausis užpildė malonus moters balsas.

"Sveiki, gerai, o kaip jūs laikotės? Ar viskas gerai? Nieko nereikia?" Pasiteiravau jos.

"Ne, viskas gerai, brangute" Ištarė Trisha ir prisiekiu, ji dabar šypsosi.

Vos baigiau kalbėti, pro duris įvirto Zayn, numesdamas namų ranktus, ant komodos, bei nusispyręs batus, priėjo prie manęs ir pakštelėjo į lūpas.

"Ką veikiai?" Paklausė jis, eidamas link virtuvės, o aš jam iš paskos.

"Tvarkiausi" Atsakiau paprastai jam. "Zayn, aš galvoju susirasti darbą" Pridūriau jam.

"Maniau, jau apie tai kalbėjome Mira" Nusijuokdamas pasakė jis ir pasidarė kavos.

"Taip, bet aš noriu dirbti" Ištariau jam, atsiremdama į šaldytuvą.

"Mira, tu mano žmona, ir aš privalau tave išlaikyti, bei savo vaikus" Mirktelėjęs akimi atsakė jis. "Be to mudu pinigų turime ganėtinai daug" Pavartydamas akis pridūrė.

Liūdnai šyptelėjau ir stebėjau jį, kol jis gaminosi sau kavos. Sukaupiau visą likusią drąsa savo kūnę. Žinau, kad tiesos ilgai nuo jo nenuslėpsiu.

"Mums reikia pasikalbėti" Ištariau jam, ir Zayn greitai atsisuko į mane, suraukęs kaktą.

"Apie ką?" Paklausė jis, vis dar susiraukęs.

"Apie tą naktį, kai tave pašovė" Sumurmėdama atsakiau.

"Maniau, kad tai jau išsiaiškinome, princese, aš tikrai atsiprašau,-" Nutraukiau jį.

"Ne tą turiu omeny, regis žinau, kas tave galėjo pašauti" Liūdnai ištariau jam ir jaučiau, kaip mano kvėpavimas pradeda dažnėti.

"Ką?" Nustebęs paklausė jis.

"Kol tu buvai išvykęs, buvo kai kas nutikę" Tyliai ištariau jausdama kylančias ašaras akyse.

"Kas buvo nutikę?" Kiek piktu balso tonu paklausė jis.

Jaučiau kaip mano rankas pradeda drebėti, taip pat, kaip ir visas kūnas. Bijau jo reakcijos, ir tikriausiai numanau kokia ji bus. Jis išmes mane iš šių namų, kaip kokią šiukšlę.

"Aš gavau žinutę, prieš sužinant, kad tu gyvas, toje žinutėje rašė, kad reikia sustikti, kitaip Edward dings" Greitai ištariau jam.

"Ir tu nuėjai?" Jis paklausė.

"Taip" Trumpai atsakiau jam.

"Ir kas čia blogo?" Zayn paklausė, pakeldamas pečius aukštyn.

Sunkiai atsidusau akis nusukdama nuo jo, nes negaliu žiūrėti jam į akis, po to ką tie žmonės man padarė. Maniau, kad galėsiu gyventi su tai, bent kol jis nežino.

"Jie manimi pasinaudojo, Zayn" Nuleidusi akis į žemę ištariau jam.

"Jie ką?!" Zayn užrėkė ant visų namų, tėkšdamas kavos puodelį ant žemė.

"Ir jie sakė, kad atims ne tik Edward iš manęs, bet ir tave" Bet aš buvau per silpna, kad suprasčiau tuo met jų žodžius. "Maniau jie klėdi, nes maniau, kad tu miręs" Tyliu balso tonu pridūriau jam.

"Užmušiu, visus" Piktai ištarė Zayn. "Sakyk, kas jie tokie" Pridūrė jis.

"Aš nežinau, Zayn" Nusivalydama ašaras atsakiau jam. "Bet jie man paliko, kai ką ant kūno" Pridūriau.

Pakėliau lėtai savo languotus marškinius, atsukdama Zayn šoną, ant kurio buvo nedidelis randas, kryžio formos. Jis lėtai jį palietė, pakeldamas savo rudas akis į mane.

"Kai grįšiu, mudu pasikalbėsime, o dabar aš važiuoju, užmušti jų, kurie taip pasielgė su tavimi" Tiek ištarės jis praėjo pro mane ir greitai dingo už durų.