Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Keturiasdešimt trečia dalis

Mira's pozicija.

"Ką jie daro?" Tyliai paklausiau Tea, kuri žiūrėjo pro langą.

"Niall yra apsikabinęs Zayn" Tyliai sukuždėjo mergina, liūdnai šyptelėdama.

"Ar jis verkia?" Vėl paklausiau jos.

"Taip" Greitai atsakė ji. "Tiesa, pasakius, neesu mačius, tokio įskaudinto Zayn" Pasakė ji, atsisukdama.

"Aš noriu jį pamatyti" Tyliai pasakiau merginai, kuri susiraukusi žvelgė į mane. "Noriu pamatyti Zayn" Pakartojau jai.

"Kam?" Susiraukusi paklausė ji.

"Aš, viską pamenu" Melavau jai.

"Tikrai?" Susijaudinusi paklausė mergina.

"Taip" Užtikrinau ją.

Ji greitai išbėgo iš kambario. O aš vis galvojau, ką turėsiu pasakyti Zayn, aš žinau, kad jis supras, kad melavau. Bet, negaliu žiūrėti, kai jis yra toks sužlugdytas. Aš noriu jo šalia, atrodo lyg būčiau pririšta prie jo. Be jo, jaučiausi visiškai viena.
Sustingau kai pro duris įėjo Zayn, jo akys stipriai raudonos, kas reiškia, kad jis pastovų laiką verkė. Jis su viltimi žvelgė į mane.

"Uždaryk duris" Tyliai paprašiau jo.

Jis padarė kaip prašiau jo ir uždaręs duris atėjo šalia manęs. Jis atsisėdo ant lovos, raudonomis akimis žiūrėdamas į mane.

"Tu tikrai pameni viską?" Pasiteiravo tyliu balso tonu vaikinas.

"Atleisk" Ištariau jam.

Jis užvertė galvą suspausdamas stipriai kumščius, kai pro jo akis pradėjo bėgti ašaros.

"Tai kodėl pasikvietei mane?" Piktu balso tonu paklausė jis.

"Norėjau pamatyti tave" Tyliai sukuždėjau jam, ir nužvelgiau visą jo kūną.

Norėjau jį apsikabinti, norėjau prisiglausti prie jo. Bet bijau, kad jis to nenori, kad jis nebenori manęs. Nors ir nepamenu jo, jaučiu jam stiprius jaumus, kurie vis dažniau jam didėja. Aš žinau tik vieną, kad be jo aš negaliu būti.

"Zayn" Ištariau priversdama jį pažvelgti į mane. "Ar gali mane apsikabinti?" Paprašiau jo.

Žiūrėjau į jo akis, bandydama nuspręsti ką jis atsakys, bet jis tiesiog žiūrėjo į mane.

"Daugiau gyvenime tavęs nieko nebeprašysiu, paliksiu ramybėje, galėsi gyvneti savo gyvenimą, aš dingsiu iš tavojo" Greitai pasakiau jam. Dabar aš noriu tik pabūti jo glėbyje, nors ir paskutinį kartą.

"Kam tau tai?" Jo aštšiaurus balsas žudė mane, bet aš ignoravau tai.

"Aš noriu pabūti tavo glėbyje, nors ir paskutinį kartą" Atsakiau jam.

Žinau, kad žeminuosi prieš jį, bet neturiu kito pasirinko. Jaučiau kaip pradeda skaudėti krūtinę, kai jis pakilo iš savo vietos ir pradėjo eiti link durų. Neturėjau tikėtis, kad jis sutiks, prieš jį aš niekas, tik menka šiukšlė.

"Zayn" Ištariau žiūrėdama į jį.

"Aš tik užrakinsiu duris, kad niekas neįeitu ir nesugadintu, kaip visada" Greitai pasakė jis ir užrakino duris.

Vos jis nusiėmė striukę, atsigulė šalia, įsitraukdamas mane į savo glėbį. Užmerkiau akis, stengdamasi mėgautis šia akimirka, nes tikriausiai daugiau tokios nebepatirsiu.

"Ar tu šitai darai per prievartą?" Paklausiau tyliai jo, atmerkdama akis.

"Ne" Trumpai atsakė jis. "Aš tave myliu, Mira, kas susiję su tavim, niekas nėra per prievartą" Greitai pridūrė jis.

Jaučiausi maloniai keistai, vos išgirdau tuos tris žodžius aš tave myliu. Neatsimenu ar juos esu ankščiau girdėjus iš jo, bet tykiosi, kad esu. Nes jie sušildė mane iš vidaus. Plačiai šypsojausi, žiūrėdama į mudviejų susipynusias kojas.

"Papasakok apie mudu" Sušnabždėjau, sunerdama mūsų rankų pirštus.

"O ką būtent nori?" Pabučiuodamas mano viršugalvį paklausė jis.

"O kaip mes bendravo mokykloje?" Paklausiau jo, pakeldama šiek tiek galvą į jį.

Zayn nusijuokė, ir jo visa krūtinė suvibravo nuo juoko.

"Paskutinį kartą, tu apipylei sultimis mano plaukus" Sukikendamas pasakė jis.

"Kodėl?" Susiraukusi paklausiau jo, nes nebūčiau patikėjus, kad galiu šitaip pasielgti.

"Darlyn su draugėmis išpaišiojo tavo spintelę su purškiamais dažais, kai pamatei, iš karto pagalvojai, kad tai aš, tai priėjusi tiesiog apipylei mane sultimis" Menkai nusišypsodamasis papasakojo jis.

"Oho" Pasakiau, pakeldama antakius. "O mes amžinai pykdavomęs?" Tyliai paklausiau jo.

"Panašiai" Gūžtelėjęs pečiais atsakė jis. "Po kiek laiko mes išvykome į vieną iš mano dvarų, nes tau buvo nebesaugu Bradforde" Pasakė jis, tyliu balso tonu.

Mačiau kaip jis susimąstė, vos ištarė paskutinį sakinį. Jo rudos akys tapo liūdnos, o kūnas įsitempė. Glosčiau jo ranką, ir jaučiau, kaip jis po truputį atsipalaiduoja.

"Ten aš tave sugadinau" Tyliai pasakė jis.

Aš susiraukusi stebėjau jį, nesuprantu, kaip jis ten galėjo mane sugadinti?

"Aš pasinaudojau tavimi kaip kokia šiukšle, sumušau tave" Jaučiau kaip jo balsas dreba, o kūnas vis labiau įsitempia. "Kelis kartus" Tyliai pridūrė Zayn, paslėpdamas savo rudas akis po akių vokais.

Nežinau kodėl, bet nepykau ant jo dėl to. Nors jis pasielgė tikrai žiauriai, man tai nerūpi, nes reiškia, jis po visko padarė, man kažką gero, kadangi aš jo nepalikau, iki kol nutiko ši nelaimė.

"Man nerūpi" Pasakiau paprastu balso tonu jam.

Zayn greitai atmekrė akis, keistu žvilgsniu žiūrėdamas į mane. Aiškiai netikėdamas tuo ką, ką tik jam ištariau.

"Zayn, man nesvarbu ką tu padarei tada, jei aš vis dar po to buvau su tavimi, reiškia aš tau atleidau, taigi, nežadu iš naujo pykti, dėl to, ko neprisimenu" Švelniu balso tonu pasakiau jam, o tada priglaudžiau savo lūpas prie jo lūpų, šiek tiek pasikeldama.